Čia aišku paprasta pasakyt, sunku padaryt. Bet reikia nustot galvot apie tai, kaip kiti žmonės į tave žiūri, ir pradėt gilintis į save, savo asmenybę, ieškot savyje gerų dalykų, žiūrint į veidrodį kad ir mintyse tik pasakyti sau, kad nu blemba, gi gražus/graži aš, va mano akys gražios, plaukai gražiai krenta, nu ir panašiai, paprasčiausiai sakyt sau komplimentus. :D Dar sakyčiau reikia nustot bendraujat su žmonėmis galvot, ką tas žmogus galvoja apie pavyzdžiui tavo plaukus kurie tau pačiam nepatinka, arba ten dar bet kokį tavo kūno bruožą, kurio pats nemyli, ir tiesiog pradėt laisviau bendraut nesukant sau galvos dėl to (baaaisiai sunku, bet įmanoma), tada iš karto ir kitas žmogus pamatys, kad tu laisvai bendrauji ir jautiesi laisvai, tu tam žmogui labiau patiksi, o iš to patikimo kitam ir pats sau pradėsi labiau patikti. Pavyzdžiui man užteko pradėt rašyt dienoraštį, kad pradėčiau labiau pažint save, laisvesnė pasidaryčiau, ir tai mano pasitikėjimą savim pakėlė, ir pradėjau mažiau galvot apie tai, ką ir vardinau prieš tai, nes perskaičius vis kelis puslapius atgal labai gerai matosi ir jaučiasi, kad mano didžiausi minusai tik man rūpi ir aš pati esu ta, kuri daugiausiai dėmesio į juos kreipiu. Taip ir pamilsti galiausiai save labiau, kai jau pastebi, kad ne apie savo trūkumus pradedi rašyti, o apie privalumus, ir gerus dalykus, o ne koks nelaimingas esi dėl to, kad paprasčiausiai savęs nemyli.

View more