Ask @GintarasSungaila:

Kuo skirasi šventumas ir dvasingumas ortodoksinėje krikščionybėje?

Dvasingumas ortodoksų tradicijoje yra Dvasios dovanų apraiška žmoguje, tai, kas gimsta kai Dvasia dvelkia žmogaus širdyje. Šventumas - tai statusas, kai žmogus yra išgelbėtas. Žmogus gali būti dvasingas (pvz. vienuolis), turėti daug Dvasios dovanų, tačiau gyvenimo pabaigoje nusidėti be atgailos ir būti pasmerktas. O gali būti visiškai nedvasingas (net nelankantis bažnyčios), tačiau gyvenimo pabaigoje jam lieps išsižadėti Kristaus arba mirti. Bet jis neišsižadės Kristaus ir bus nužudytas dėl Kristaus ,t.y. taps šventuoju kankiniu ir bus išgelbėtas, nors ir nebuvo dvasingas.
Šventosios Dvasios dovanos (galia suvokti Dievo Žodį ir Jį aiškinti, galia prabilti kitų tautų kalbomis, galia mokyti ir t.t...) ir jos vaisius (meilė, gailestingumas ir kt.) yra duodami tarnystei, bet ne pagal žmogaus užtarnavimą, o pagal Dievo malonę, veltui. Tų dovanų įgijimas ir yra dvasingumas. Bet jei žmogus jų nenaudoja tarnystei, tai niekada netaps šventas.

View more

Sveiki, Gintarai, galbūt esate rašęs apie kūniškumo sampratą ir nuodėmingumą krikščionybėje? Nes yra išlikęs stereotipas dėl to, kad kūnas nėra šventas, tik nuodėmingas, kuris trukdo žmogui bendrauti su Dievu, o vienintelis šventas kelias yra kūno atsisakymas, skaistybė ir t. t.

Apie kūną, labai smulkiai - http://www.ortodoksas.lt/2015/01/ar-krikscionys-niekina-kuna.html
Apie skaistybę, laisvame stiliuje - http://www.ortodoksas.lt/2012/11/ortodoksija-ir-lytiniai-santykiai.html
Raktinė frazė šiame straipsnyje: „vyro ir žmonos lytiniai santykiai yra absoliučiai švarūs ir skaistūs (žr. "Pamokslą apie krikštą"), nes vyro ir moters susijungimas yra šventas“

View more

Labai daug laiko skiri religijai. Ar uzdirbi is to pinigus? Apskritai is kokiu pinigu gyveni?

Aš ne šiaip sau daug laiko skiriu religijai, bet ir esu Religijos Studijų ir Tyrimų Centro magistrantas :) mano tinklaraštis yra nemokamas ir sukurtas mano paties iniciatyva. O kitko nekomentuosiu, nes nesu nei dvasininkas, nei politikas ir mano pinigai - mano asmeninio gyvenimo dalykas :)

View more

Sveiki, Gintarai, kokia jusu nuomone apie graiku apeigu katalikus - unitus?

Mano nuomonė apie unitus ženkliai nesiskiria nuo nuomonės apie katalikus. Jie yra krikščionys, su kuriais neturime Eucharistinio bendravimo. Unitų gaila dėl jų patirtų neteisybių. Ilgą laiką patys Romos katalikai juos laikė antrarūšiais katalikais, jų reikalus tvarkydavo kongregacija, atsakinga už bendravimą su kitatikiais ir eretikais, iki pat II Vatikano susirinkimo vyko aktyvi unitų latinizacija, Rytų Tradicijos naikinimas. Ir priešingai, simpatijos nekelia unijos sukelti Ortodoksų Bažnyčios persekiojimai LDK ir jų smurtas prieš ortodoksus Ukrainoje nuo XX a. pab. iki šių dienų. Patys Romos katalikai yra pripažinę, kad unitizmas yra netinkamas kelias Eucharistiniam bendrumui atkurti - http://www.vatican.va/roman_curia/pontifical_councils/chrstuni/ch_orthodox_docs/rc_pc_chrstuni_doc_19930624_lebanon_en.html

View more

Ka manai apie radikalaus islamo kilima, Islamo Valstybe ir apskritai pati islama? Ar bus sukurtas pasaulinis kalifatas?

Nesu pranašas, todėl ar bus sukurtas kalifatas, ar ne, nežinau :) aš manau, kad Vakarų kultūra įspendė save į spąstus ir yra paskendusi beprasmybės tuštumoje bei vertybiniame chaose. Todėl islamas, kuris siūlo aiškiai apibrėžtą ir gana racionalią vertybių sistemą (dar ir sufijų mistiką), iškyla kaip pranašesnė jėga už Vakarų nihilizmą. Deja, tokia tiesa. Niekada nepamiršiu savo pirmojo apsilankymo Vokietijoje, kai Berlyno centre patekau į musulmonų apsuptį, besisveikinančių „salem aleikum“, o keliaujant po mažuosius miestelius mačiau daugybę minaretų ir veidus užsidengusių moterų. Dėl tos pačios priežasties visai neblogai savo tikėjimą JAV sekasi skleisti krikščionims ortodoksams.
Kita vertus, pranašai pranašavo, kad laikų pabaigoje [„tikrų“] krikščionių liks nedaug, todėl koks skirtumas, ar bus kalifatas, ar kitokia blogio imperija. Beje, savo laiku Konstantinopolio patriarchas musulmonų okupaciją laikė mažesniu blogiu, nei uniją su popiežiumi, taip pat ir Bogdanas Chmielnickis, kuris mieliau ryžosi tapti musulmonų osmanų vasalu, nei likti LDK ir priimti uniją (visgi, reikalas iki to nenuėjo; tapo Maskvos vasalu). Šiandien, žinoma, katalikai ir ortodoksai arčiau vieni kitų, nebuvo tada. Galbūt ateityje pasirodys, kad tiek katalikams, tiek ortodoksams bus geriau gyventi islamo kalifate, nei dabartinėje Vakarų civilizacijoje, kur Bažnyčia pradedama spausti nevadinti nuodėme kai kurių dalykų, dėl kurių su musulmonais nėra ginčo? Drąsi spekuliacija, todėl nenoriu į ją leistis, nes, šiuo metu, pjaustantys krikščionių vyskupams galvas musulmonai pasitikėjimo nesukelia.
O galbūt laipsniškai islamo kraštai bus modernizuoti, kaip kad Turkiją modernizavo Mustafa Atatiurkas... Kas čia gali žinoti, kaip pasisuks istorija. Kol kas Vakarų civilizacija, visgi, man yra daug mielesnė vieta, nei bet kas, kas randasi toliau į Rytus nuo jos :)

View more

Ar esi ką nors girdėjęs apie dabar labai išpopuliarėjusius vadinamuosius Tibeto pratimus? Ar už jų slypinti antropologija kertasi su ortodoksinės krikščionybės mokymu?

Pagal tai, kaip šie pratimai pristatomi tinklalapyje tibetas.lt (http://tibetas.lt/penki-tibeto-pratimai/), šių pratimų tikslas ir priemonės prieštarauja krikščionybės tikslams ir priemonėms. Šių pratimų tikslas yra atjaunėjimas, o krikščioniui jaunumas nėra savaiminis gėris. Antropologiškai šie pratimai remiasi hinduistine čakrų sistema (čakros - septyni „išgrynintosios energijos centrai“ žmogaus „astraliniame kūne“). Atliekant kundalinijogos pratimus žmogus patiria savotišką palaimą ir yra tikima, kad įgija tam tikrų galių. Kundalinijogos principai prieštarauja krikščioniškai maldos sampratai ir yra stiprus pagrindas įtarti, jog jos poveikis yra tipinė dvasinio paklydimo apraiška. Krikščioniui taip pat būtų pavojinga remtis šia čiakrų antropologija.
Gilesnis atsakymas reikalautų sudėtingos mokslinės studijos, tačiau einančiam siauru keliu turėtų rūpėti įsikibti į tai, kas patikima, kad iš šio siauro kelio neišklysti. Tik plačiu keliu einantis žmogus gali kabintis už bet ko.

View more

Kaip oficialioji bažnyčia vertina šiuolaikines pranašystes ir pranašus tokius kaip отрок ВЯЧЕСЛАВ?

Pagal Ortodoksų Bažnyčios mokymą paskutinis Apreiškimas, kurį gavo Bažnyčia, yra Apreiškimas Jonui. Daugiau Apreiškimų nebebus iki pasaulio pabaigos, todėl ortodoksai nepripažįsta nei Fatimos "apreiškimų", nei Medžiugorijos, nei pranašysčių, nei pranašų. Kaip yra sakęs vienas žymus vyskupas, net jei Bažnyčia neturėtų Apreiškimo Jonui, viskas, ko reikia išsigelbėjimui, yra aprašyta Evangelijoje (todėl Bažnyčioje nuo senovės nėra liturginių Apreiškimo skaitinių).
Kartais šventieji gauna asmenines vizijas, bet patys Šventieji Tėvai į jas žiūri itin skeptiškai ir ragina žmones melstis, kad jie neturėtų jokių vizijų ar regėjimų. Jei tos vizijos - iš Šventosios Dvasios, jos jokiu būdu negali būti traktuojamos kaip Apreiškimas Bažnyčiai, nes viskas, ko reikia iki laikų pabaigos, jau yra apreikšta. Tos vizijos dažniausiai yra duotos konkrečiam šventajam, konkrečiai jo gyvenimo kontekste.

View more

Gal galėtum rekomenduoji kažką iš filosofijos veikalų apie tiesos pažinimo galimumą?

Rekomenduočiau paskaityti klasiką, Platono "Valstybę", Aristotelio "Metafiziką", Tomo Akviniečio "Sumą prieš pagonis", Akviniečio "Apie tiesą" ("De Veritate"). Jei domina šiuolaikinės teorijos, jų sąvadas yra čia - http://plato.stanford.edu/entries/truth/ bet aš manau, kad egzistencinės vertės naujausios akademinės filosofijos skaitymas gali įgyti tik po to, kai žmogus yra susipažinęs su klasika - tokia yra mano nuomonė.

View more

Perskaičius straipsnį "kodėl nesu marksistas", kilo klausimas ar marksistai.lt nutraukė savo veiklą dėl tavo atsimetimo nuo marksizmo? Ta prasme, kad po tavęs taip ir neliko inciciatorių, veiklių entuziastų

Nors ir mano pasitraukimas turėjo įtakos aktyvumui, tačiau priežasčių buvo daug. Didžioji dalis marksistai.lt aktyvistų pasinėrė į savo profesinę sritį, į mokslus, prie to dar prisidėjo įprasti gyvenimo dalykai - atsiradusios antrosios pusės, darbas... O turint omenyje, jog kovojimas už kairiąsias idėjas yra neaiškios perspektyvos veikla, reikia būti labai pasiaukojančiu, idant spjautum į asmeninį gyvenimą ir rūpintumeis tik tuo.

View more

Kaip Ortodoksų Bažnyčia turėtų reaguoti į biblistikos tyrinėjimų atradimus Šventosios Tradicijos atžvilgiu? Juk dažnai pastarieji būna protestantiškos kilmės. Ar esant naujiems duomenims Šventoji Tradicija gali būti peržiūrima, revizuojama, koreguojama?

Pirmiausia derėtų skirti Bažnyčią kaip mistinį Kristaus Kūną, kaip Šventosios Dvasios gyvenimą žemėje ir Bažnyčią kaip žmogišką įstaigą. Bažnyčia kaip Šventosios Dvasios gyvenimas yra neklystanti, tačiau klysti gali žmonės. Ar buvo istorijoje tokių atvejų, jog daugelis žmonių, tvirtinusių, jog yra krikščionys, klydo ir pripažino savo klaidą? Buvo. IV-ajame amžiuje didžioji dalis žmonių, kurie vadino save krikščionimis, priklausė arijonizmo erezijai. Šv. Atanazas Didysis ir jo sekėjai, įrodinėję, jog arijonizmas - erezija, buvo opozicinė mažuma. Bet jie apgynė savo ortodoksiškumą, tikratikystę ir žmonės grįžo prie Šventosios Tradicijos.
Tas pats buvo ir kai daugelis Bažnyčios narių keliems šimtmečiams atkrito į ikonoklazmo (ikonų niekinimo) ereziją, ir daugybė kitų atvejų. Buvo laikas, kai į ereziją atkrito Romos popiežius, tuomet vis dar vadovavęs Ortodoksų Bažnyčiai - Honorijus I (anatemizuotas Bažnyčios už monergizmo ereziją). Žinoma, ortodoksai tiki, kad popiežiaus paklydimo pavyzdys yra ir Romos katalikybės atsiskyrimas.
Šventoji Tradicija negali būti peržiūrima, ji gali būti tik atrandama. Šventasis Raštas tėra Šventosios Tradicijos dalis, todėl jo tyrimai atskleidžia, kokia yra Šventoji Tradicija. Jeigu būtų užtikrintai įrodyta, kad Ortodoksų Bažnyčioje šiandien jos nariai - žmonės - neteisingai supranta Šventąjį Raštą, reikštų, jog tie žmonės atkrito nuo Šventosios Tradicijos. Nesvarbu, protestantai ar kas tuos tyrimus padarė. Tačiau Bažnyčia yra apdairi ir negali blaškytis pagal kiekvieną naują biblistikos atradimą. Mokslas turi savybę būti nepastovus - tai lemia žmogiškosios Bažnyčios santykį su naujausiais mokslo laimėjimais. Kai juos patikrina laikas, jie inkorporuojami į Bažnyčios praktiką.

View more

Kas tiksliai nutinka kūnui ir sielai atsiskyrus po mirties pagal Ortodoksų Bažnyčios mokymą? Kur nukeliauja siela? Koks šio įvykio santykis su paruzija?

Aš manau, jei klausimas yra "kas tiksliai", tai pakankamai užtikrintai galima pasakyti, jog tai Bažnyčios mokymui nėra žinoma. Žinome tik bendrais bruožais - jog siela ypatingu būdu sergėjama (buvoja su Dievu) iki mirusiųjų prisikėlimo, t.y. iki jos grįžimo į perkeistą kūną. Žinome, kad yra du teismai - asmeninis (po mirties) ir Paskutinysis (Baisusis) - po visuotinio mirusiųjų prisikėlimo, kai gyvieji ir mirusieji bus nuteisti amžinybei. Žinome, jog yra tik rojus ir pragaras. Nežinome, ar pragaro kančios bus amžinos, nežinome, ar bus išgelbėti visi, ar tik dalis. Yra įvairių asmeninių šventųjų nuomonių (apie dangiškąsias "muitines" ir kt.) tačiau tai nėra Ortodoksų Bažnyčios mokymas, o tik privati nuomonė (kas nori, gali tuo tikėti; bet tikėti tuo nebūtina, kad būtum ortodoksas). Ortodoksų Bažnyčia neturi mokymo apie skaistyklą, būdingą Romos katalikams. Jei skaitote rusiškai ar angliškai, galėčiau parekomenduoti kelias knygas, smulkiai pasakojančias apie Ortodoksų Bažnyčios mokymą apie pomirtinį gyvenimą.

View more

Next