Kaip Jūs pats šiuo metu planuojate laiką? Kokias sistemas/būdus/programėles ar kt. naudojate? Būdų įdomu, jei pasidalintumėte nuorodomis į jas. Kokias esate pats išsiskyręs sritis savo gyvenime kaip prioritetines/kiek joms skiriate laiko? (ar yra ir aiški jų tvarka nuo svarbiausios iki...?) Ačiū!

Bandžiau eilę laiko planavimo būdų ir šiuo metu apsistojau ties tam tikru jų eksperimentiniu mišiniu. T.y. savo sistemą, kurioje naudoju klasikinius principus (juos girdėjau daug kartų). Be to kai kuriuos elementus išradau pats. Tai dar procesas, bet jau turiu apčiuopiamų rezultatų.
Skyriau nemažai laiko ir bandymų grynindamas savo prioritetus, kol pavyko didelį kiekį darbų suklasifikuoti į maždaug 5-7 stambias grupes, o vėliau į 3 (šioms 3 pasidariau dienos 16 valandų organizavimo šabloną ant A4 apiejų pusių). Šį šabloną dar tik diegiu, pradedu naudoti.
Svarbus laimėjimas buvo kuomet didžiulį masyvą (kelis tūkstančius) ilgai kauptų darbų sumanymų tiesiog ryžtingai perkėliau į archyvą ir vietoj to per nauja susirašiau top 30 darbų tik iš galvos/atminties. Tai ir buvo patys svarbiausi darbai. Kitaip sakant suprastinau kiekį į kokybę apie 100 kartų.
Pakeliui išbandžiau nemažai programinės (software) įrangos, bei popierinių organaizerių.
Išimami (refill) tipo DAY TIMERS (ir panašūs) pasirodė įdomiausi, bet juos ketinu bandyti dar kartą vėliau atsirinkęs tinkamiausią gamintoją ir tipą.
(pridėtas atsitiktinis atvaizdas)
Po to kai daug kartų teko permąstyti darbus, jų tipus ir prioritetus ir atsirado aiškus klasifikavimo ir prioritetų dėliojimo įgūdis. Tada pasidariau lipnių spalvotų lapelių rinkinį. Jie kabo ant sienos namuose. Juos bent kartą per parą peržiūriu. Jie nuolat keičiasi. Daugumą darbų jau darau tik iš eilės, tik iš sąrašo, naujus dedu tik į sąrašą. Judėdamas iš namų pasiimu sąrašo kopiją. Tačiau jau atsirado stiprus gebėjimas mintinai valdyti laiką, greitai rūšiuoti darbus ir koncentruoti dėmesį į svarbiausius klausimus.
Pradėjo atsirasti laisvo rezervinio laiko. Laiko trūkumo pojūtis pranyko. Grįžimas į ankstesnį chaosą jau nebeįmanomas. Stebint kitus netvarkančius laiko jų nežinojimas arba tingumas imti ir susitvarkyti kelia šypseną.
Iki eksperimentavimo su šiomis sistemomis jau buvo visiškas darbų kamštis ir chaosas, visiškas laiko deficitas, aiškiai pagaudavau, kad darau žemo prioriteto neesminius darbus tiesiog iš inercijos.
Visas šis lūžis įvyko maždaug per 2 metus nuo to kai pirmą kartą pradėjau domėtis laiko valdymu. Dar prieš tai sąmoningai iki maksimumo didinau darbų krūvį žinodamas, kad save priversiu persilaužti laiko valdyme.
Kaip Jūs pats šiuo metu planuojate laiką Kokias sistemasbūdusprogramėles ar kt
❤️ Likes
show all
rickaulozinis’s Profile Photo

Latest answers from Tomas Jonas Girdzijauskas

ištiko santykių krizė, noriu skirtis nes mano vyras nenori turėti vaikų, dėl visko kaltina mane, nebendrauja su mano giminėmis. Mes labai skirtingi. Jam rūpi tik jo hobis, poilsis, o apie namus ir šeimą negalvoja. Susituokę esame 7 metus.

Tokiam atvejui išspręsti turiu iš jūsų gauti daugiau informacijos.
Rašykite prašau emailu tomas@girdzijauskas.lt arba kreipkitės per https://www.facebook.com/tomas.girdzijauskas

View more

Apie emigraciją. Gerbiamas Tomai, suprantu, kad negalima "uždaryt" žmonių Tėvynėje, bet, manau,nereikia ir skatint emigracijos. Mūsų tautą ištiko grėsmingas istorijos išbandymas, o gyvybinės ar kitokių jėgų, kokių rasdavosi anksčiau beveik nebėra. Pagarbiai, Algis V.

Ką manote apie paliekamus likimo valiai gyvūnus Lietuvoje? (pažiūrėkite kiek prieglaudų ir jos pilnos, gyvūnus nuolat veža ir ten nėra jau vietų...net migdo paskui) Ką tai, anot Jūsų, rodo? Žmonių neatsakingumą, neapgalvotą atsakomybės prisiėmimą.Ką kiekvienas vyras, moteris (prieš kurdami šeimą)...

kaip issiskirti su vyru kuri vis dar myliu? gyvename atskirai, vyras kartu gyventi nenori, sako palauk.. taciau esu nei karta nei palikta. Vykdau savo zmonos pareigas esu maloni, skatinu, nekritikuoju, viska leidziu, taciau vyrui rupi tik karjera.

Mano vaikinas gerbia mane. Aš - jį. Draugaujame beveik 2metus. Bandome "aptrinti kampus", nes esame labai skirtingi:aš - daug plepanti "vėjus", jis - rimtas, protingas, aš - sociali perdėtai, jis - namisėda, man norisi šviesos, jam šviesa, sako, trukdo susikaupti. Viskas kertasi. Ar verta tęsti?

Ką daryti su depresija? Turiu šią problemą, nors niekas iš šalies to nepasakytų. Sako depresija - liga, bet aš nenoriu tuo tikėti. Susidaro įspūdis, kad arba depresija nepagydoma, arba mažai kas žino receptą arba gydymas yra sunkus ir sudėtingas. Ką manote Jūs? Ačiū labai, kad dalinatės žiniomis!