Ask @MeriAuri:
Formulatorikė TutoristikėLatest answers
Viskas tau einasi lengvai ar sunkiai?
Ne viskas man einasi lengvai ir ne viskas man einasi sunkiai.
Kartais man viskas it sviestu patepta. Pasikvietė į mylimo žurnalo redakciją, pasikvietė į troleibusų parką, nors imk ir raudok, iš kur tokia laimė. Arba paimi lapą popieriaus į rankas, pamedituoji keletą valandėlių ir žiū, visai nieko piešinys.
O kartais visai nesieina. Pavyzdžiui, bendravimo reikaluose aš turiu bėgti per kliūtimis užgriozdintą trasą, o bėgimo su kliūtimis labai nemėgstu. Tik mažais laimės trupinėliais tenka tenkintis, kai netikėtai mane užplūsta antžmogiškas stimulas ir sėkmė ir man pavyksta padaryti trumpą, bet nepamirštamą pokalbį.
Taigi. Ne viskas juoda, ne viskas balta, aš to dar neišmokau, bet bent teoriškai žinau ir bandau sau įsisiūti.
Xo Xo :>
Kada tėvai, augindami vaikus, persistengia?
Dažnai.
Vaikas turi paragauti ir beržinės košės, vaikas turi nukristi ir susikruvinti kelius, vaikas turi pajusti ir skausmo, vaikas turi kažką daryti pats, vaikas iš vaikystės turi parsinešti randų.
Kai tėvai užapvalina visus baldų kampus, kai vaikas negali lįsti pažaisti į krūmus, kai vaikas plėšte atplėšiamas nuo krūmų su spalvotom uogytėm, kai vaikas, kaip pirkėjas, yra visada teisus, kai vaiko žaidimų aikštelė yra aptverta aukščiausia tvora, kai vaikas turi tiesiog eiti tėvų pėdomis ir nematyti nieko aplink save, kai vos pradėjęs žaisti, eksperimentuoti taip, kad atsiranda net menkiausia galimybė susižeisti, yra nutempiamas į saugiąją vietelę, tai yra klaiku.
Vaikystė nėra skraidymų pūkiniuose debesėliuose metas, tai yra metas, kai žmogus intensyviausiai mokosi.
O jeigu jo mokymasis vyksta mokymosi aikštelėje, tai aha, sveikinimai, užauginsite visavertį visuomenės narį.
Žiauriai nuskambėjau? Oi oi. Kai kurie vaikai neišvengiamai šitaip mokydamiesi žūva, bet tam, kad mirtingumas būtų nulinis, vaikus derėtų suvynioti į kilimus, maitinti pro vamzdelį ir skaityti nekaltas knygutes. Bet ar tai normalu? Ne, nenormalu. Rizika turi nuolat būti, nes ji vienintelė yra tikra mokytoja.
Xo Xo :>
Už ką tave reikėtų mylėti?
Nemylėkite manęs.
Niekada niekada nemylėkite manęs.
Net jei atrodo, kad mane būtų galima mylėti už tą ir aną, neapsigaukite.
Galiu atrodyti atsakinga, sąžininga, pakankamai darbšti ir gebanti mylėti, tačiau vis tiek neapsigaukite, nes tada pamatysite, kad mylėti manęs neįmanoma, nes gerąją pusę skubiai nusveria bloga pusė, kuri ir nesąžininga, ir meluojanti, ir labai labai pikta.
Net jei ir turiu pliusų, pati savęs nekenčiu, kai minusinė pusė paima viršų. O aš gi nematau, kas kėsinasi išdygti horizonte.
Xo Xo :>
Ar turi mylimą asmenį? Jeigu taip, kaip jūs susipažinote?
Turiu asmenį, kurį nedaug trūksta, kad mylėčiau.
Mes susipažinome-nesusipažinome, nesu tikra, kad jis gerai žino, kuo aš vardu.
Aš tai jį vadinu Vorenu (nuo angliško Warren ir neklausinėkite, pasąmoningai man atėjo šitas vardas, nors nieko bendro su tuo asmeniu neturi). Ir gana ilgai jis mano akiratyje.
Bet taip jau nutinka, kad asmuo mylimas tai mylimas, bet žingsnio tolyn tu imi ir nežengi.
Xo Xo :>
Ar tau nepažįstamas žmogus yra kažką davęs veltui?
Kažkada, pirmoje klasėje, su dviem draugėm nuėjau į vaistinę, nes mama prašė nupirkti Hematogeno. Nueinu, o vaistininkė visai galvą susuka: ten kam tu perki šitus du, jeigu tu pirksi tuos du, bus du už vieno kainą, o, galvoju, tai labai gerai, ir nudurnėjusi apsipirkau taip, kad man pritrūko 20 centų. Galvoju - ką daryti, ką daryti... Draugės - subinės, nė negalvoja apie "paskolą". O tada pasirodė vyras iš šešėlių ir davė man dykai 20 centų. Tuo metu galvojau - dar kartą jį sutiksiu ir tikrai tikrai grąžinsiu skolą. Praėjo daug metų ir vargu, ar aš apskritai jį atpažinčiau, gal ir gyvo nėra, galų gale, nėra ir prasmės...
Ar, kai prieš pirmą klasę pirkau piniginukę, kurią tik šią vasarą tikrai "damušiau", atėjo diedelis ir davė 50 centų - na, žinote, kai nusiperki naują piniginę, kad tuščia nebūtų.
Tai čia tokie įsimintinesni.
Galų gale, žmonės, pametantys pinigus, irgi, taip sakant, juos man atiduoda!
Xo Xo :>
Ar bandei kada kitam sukelti pavydą? Kokios buvo to priežastys?
Mano ketinimai buvo tokie... Kai buvau kokioje 6-7 klasėje, dar nemokėjau ignoruoti nemalonaus kitų žmonių požiūrio į save, apkalbinėjimų ir neapykantos, dėl to pati galvodavau maždaug: suaugsiu, labai labai daug ko pasieksiu ir tada kas nors iš šitų pašlemėkų užšnekins mane, o aš pažiūrėsiu, spjausiu į juos ir bus tiesiog super, kai jie visi matys, kiek daug aš pasiekiau, o jie ne...
Dabar jeigu ir yra kokių menkų pasistaipymų siekiant priversti ką nors šiek tiek man papavydėti, tai dėl menkų keršto sumetimų, bet šiaip aš mieliau gyvensiu savo gyvenimą, tada natūraliai būsiu laimingesnė ir nereikės apie tuos pavydus galvoti.
Nes čia aš mėgstu pavydėti :D
Xo Xo :>
Kiek turi gerbėjų?
Gerbėjai :D :D :D :D
Kas čia per terminas ir ką jis reiškia :D
Ask.fm sekėjus? Ir kiek iš jų yra GERBĖJAI? :D
Gerbėjus kaip fanus? Aha, žinoma, aš visam pasauliui žinoma aktorė ar dainininkė, gal šokėja ar šiaip interneto sensacija :D
Gerbėjai kaip tie, kur dėl manęs seilę varvina? Aha, pasaulis tiesiog skęsta mano gerbėjų seilėse :D
Žodžiu, žmonės, iš tiesų tai aš nė kiek nesijuokiu, nes nerandu kategorijos, kur galėčiau parašyti, kiek, velniai rautų, turiu kažkokių gerbėjų.
Xo Xo :>
Labiau norėtum mokėti puikiai gaminti ar gerai masažuoti?
Gal geriau puikiai gaminti, įdomesnė sritis. Galėčiau sau gaminti ne salotas su pelėsiniu sūriu, o kokias nors, nežinau, stebuklingąsias gražgarsčių ir špinatų salotas su mėlynuoju pelėsiniu sūriu bei Viduržemio jūros regiono prieskoniais.
Galų gale, kam man mokėti masažuoti? Čia vyras mane masažuos, ne aš jį. Jeigu man pasiseks vyrą susirasti :D
O nėra pasirinkimo kaip mokėti būti gerai, kai reikia? Jau verčiau gebėčiau tik silpnai paspaudyti pečius ir padeginėti virtuves, bet, kai reikia, sugebėčiau savo charakterio kalniukus aplyginti.
Xo Xo :>
ką nuveikei šią penktadienio dieną?
six feet underNežinau. Nieko. Buvau pasivaikščioti. Tada namai. Tada palydėjau mamą iki parduotuvės, partįsiau miltų porkilogramį.
Dar pradėjau piešinį. Jis labai sudėtingas, nors pastaruoju metu mėgstu rinktis eksperimentines temas, modelius bei, aišku, technikas. Dabar paslapties neišduosiu (išduosiu, kai nupiešiu, rezultato galite tykoti čia www.facebook.com/meriartist ), tačiau galiu pasakyti, koks buvo mano pastarasis kūdikis. Čia kai foną sugalvoji tik praėjus porai dienų nuo to, kai nupieši žmogaus kontūrus.
Dar filmą žiūrėjau. Kepiausi daržovių. O, dieve, aš taip švaistau laiką.
Būčiau ėjusi maudytis, bet prastai jaučiausi. Vakare į lovą vos ne vos įsiridenau. Įdomu, kas man buvo nutikę.
Xo Xo :>
Kuris gyvenimo etapas (vaikystė, paauglystė ar dabartinis) tau atrodo įdomesnis/ryškesnis? Kodėl?
VarlėĮdomesnis tai, aišku, vaikystė. Vaikystėje esi žmogus, dar ne taip smarkiai suvaržytas visuomenės primestų rėmų, dėl to tau daug kas atleidžiama. Po to viskas tik liūdniau ir liūdniau, nes kuo toliau, tuo didesne mašina tu daraisi.
Tačiau paauglystė, aišku, yra pats ryškiausias etapas, tai viso gyvenimo kulminacija. Tai yra momentas, kai esi viskuo nepatenkintas, kai tavo galvoje visos mintys prieštarauja viena kitai, tai metas, kai nori maištauti net prieš menkiausius dalykus, kai visi pojūčiai užaštrinti iki maksimumo. Ir, žinoma, niekada nežinai, ar kitą rytą pabusi toks, koks užmigai, ar šį vakarą tu būsi tas pats žmogus, kokiu kėleisi ryte.
Nors turbūt visas gyvenimas turi savų spalvų ir įdomumų. Juk tiek nedaug nugyvenau. Metas laukti naujų kančių ir palaimų.
Xo Xo :>
Ar šeimoje pinigai turi būti bendri? Kodėl?
Priklauso nuo šeimynykščių.
Kai kurioms šeimoms tai tinka, kai visi turi panašią nuomonę, kas vertas pinigų leidimo ir ne, kai suaugusieji uždirba daugmaž po lygiai ir nesipeša. Jei visi patenkinti dalydamiesi pinigais su visu šeimos ūkiu, tai tikrai neverta vargti skirstant kiek ten kas elektros prisuko, kas po galais nusipirko tą dešrą, kiek jos suvalgė, ir taip toliau, ir panašiai.
Nors labai nemažai yra ir tokių atvejų, kai kas nors šeimoje tinginiauja, o kažkas dirba labai daug, ir pinigų uždirba, aišku, ne po lygiai. Arba kažkas yra velnioniškas išlaidūnas, o kitam visai nepatinka, kad išlaidaujama jau iš jo sukrauto kapitalo, kai pats nė grašio nespėjo išleisti dėl savęs. Galų gale, pinigų pasidalijimas gali būti puiki išlaidžių ar tingių suaugusiųjų mokomoji priemonė: ahaa, nebegali kažko nusipirkti, kai jau iš savo pinigų? Dirbk! Arba atsisakyk!
Taigi, kiek atvejų, tiek ir sprendimų.
Xo Xo :>
Ar tiki stebuklais?
Kai buvau vaikis, maniau, jog stebuklai yra tokie dalykai, kai po eglute atsiranda dovanų arba sugebi skraidyti ar tapti nematomu... Na, ir panašiai. Gal kai sugebi valdyti stichijas ar magiškomis galiomis atkeršyti priešams. Mėgdavau išeiti į kiemą ir įsivaizduoti, jog valdau vėją. Man tai buvo stebuklai. Nesuvokdavau, kaip mama gali stebuklais laikyti tokius dalykus kaip netikėtai pagijęs žmogus arba įvairūs gyvenimo šposai. Man tai buvo per daug realu, kad būtų stebuklas.
Dabar stebuklai man yra tiesiog netikėti dalykai. Tokie, kokius likimas ar Likimas ima ir tiesiog numeta - še, pasiimk. Arba stebuklai atrodo tai, ką sugeba mūsų smegenys ar kokia beribė yra Visata. Ir taip, aš tikiu stebuklais. Ne kartą įsitikinau, kokių stebuklingų dalykų gali padaryti vien stiprus norėjimas ir besąlygiškas troškimas. Ir jei jau pats sugebi sukurti tokių stebuklų - kaip gali jais netikėti? Ir kaip gali nelaikyti stebuklu to, kas visai neseniai atrodė tik kaip tolima svajonė?
Xo Xo :>
Su kiek draugų kasdien susirašinėji?
VALIOOOO AŠ NETURIU TIEK DAUG DRAUGŲŲŲŲ KAD SUSIRAŠINĖĖĖĖČIAUUU JĖĖĖĖĖĖĖ LABIAU KIEK DIENŲ PER SAVAITĘĘĘ SU KUOOO NOOOOOOOORS SUSIRAŠAAAAI?!?!?!?!?!?!?!?!?!?
Tokiu atveju ne tiek jau ir daug. Turiu draugą, turiu tokį abejotiną, turiu užsienietį, o visa kita tėra periodiški viensykiai.
Man LAAAAABAI patinka neatitikti visuomenės standartų, nes aš per dieną daugiau šnekuosi mintyse su savimi ir šeima, negu susirašau su draugais.
Liūdna, kai pagalvoji.
Aš fail'ų fail'as.
Xo Xo :>
Nors šįsyk visai ne cho cho.
https://ask.fm/TheyCanFly yra visiska isgama ir debile purvina kekse. Duodasi su visas rajone bernais dares bent desim abortu. Slikstyne konkreti, nx tegu mirsta nuo vezio kokio aborte yra ji
Na tau ir pasisekė, kad savo profilyje neatskleidei savo vardo ir pavardės, nes oi gėda buvo.
Kartais norisi, kad ir apie mane taip parašytų.
Kiek daug žmonių apsilankytų mano profilyje.
Domėdamiesi, ar aš tikrai debilė ir kekšė.
Tell me more.
I'm really interested.
Xo Xo :>
Ar kerštas yra teisingas sprendimas?
BananabrainAiii, taigi žinome mes, ką turėtume atsakyti: nia nia nia, kerštas nieko neišspręs, tik pablogins situaciją, nes iškart parodysi, koks šunsnukis esi.
Bet kerštas kartais yra vienintelė išeitis, kai reikia nuraminti savo sukilusią sielą. Įsivaizduokite, koks nors bjaurybė visiškai suknisa tavo gyvenimą. Atkeršijus galima nusimesti visą tą pyktį nuo savęs. O dar gali parodyti, kad geriau tau blogo nedaryti, nes už bloga atsilygini blogu, kaip ir derėtų daryti. Nes jei už bloga kas nors atsilygina geru, tai šaunu, stokite į eilę, tas žmogus parduoda savo gerą širdį už tai, kad visi norintys jam trenks per skruostą, ir dar per antrą, jei kumštį dar niežti.
Xo Xo :>
Kas isduoda, kada patinki merginai
Eeeee... Pati esu mergina ir pati turiu simpatiją, tai dabar atversiu visas kortas ir mane lengvai demaskuos :( Bet vis tiek galiu pasakyti keletą ženklų, nors jų beeegalės, ir kiekviena mergina, be abejo, yra individuali. Tačiua:
---jei mergina kažkaip drovisi į tave žiūrėti, dažniausiai jei besidairydama netyčia užkliudo tave akimis, iškart jas nusuks (aišku, drąsiom vilioklėm tai nepaeis, bet jų taip lengvai neperkąsi ;) )
---jei mergina, su tavimi kalbėdama (ir iki to ji taip lengvai neprieis), lengvai nervinasi, vis keičia kūno padėtį ir nėra apsisprendusi dėl judesių ar kaip tik yra PERNELYG rami, tai irgi gali keltis įtarimus.
---būtinai įsidėmėk, kaip ji žiūri į tave. Juk žvilgsnis - sielos veidrodis.
---kai esi netoli, mergina kažkaip pasikeis, ji tarsi ims demonstruoti, kad ji yra ne iš kelmo spirta. Ir apskritai, netrukus po susipažinimo su tavimi, ji gali net lengvai modifikuoti savo elgesį, ir spėk, dėl ko...
---galų gale, visada stebėk jos pėdas ir visą kūną, kai kalbi su ja ar esi labai arti. Paprastai kūno priekis visada pasisuka simpatijos link, o juokdamasis žmogus dažniausiai pasižiūri irgi į tą žmogų, kuris jam labiausiai patinka.
---jei įmanoma, pasižiūrėk, kas dažniausiai lankosi tavo socialiniame tinkle. Žmonės mėgsta DOMĖTIS savo simpatijomis :D
Xo Xo :>
Kiek ir kada tau svarbi tėvų nuomonė?
Man tėvų nuomonė svarbi tada, kai neturiu savosios. Žinoma, aklai nekopijuoju to, ką tėvai pataria, visada atsižvelgiu ir į savo patirtis, ne tėvų nuomonę, taip pat galimą kontekstą, kas suformavo tokią tėvų nuomonę ir ar man tokia nuomonė tiktų. Žodžiu, apibendrinus tai vadinama klasikiniu kritiniu mąstymu.
Bet kokiu atveju, dažnai klausiu kitų nuomonės tam, kad galėčiau sutvirtinti savąją ar permąstyti sprendimus. Bet jeigu jau turiu tvirtą nuomonę, tai dažniausiai klausiu įdomumo dėlei, nes mane labai nelengva perkalbėti :D Turiu tokią akmeninę širdį, kad talžyk netalžęs, tėvai ne tėvai, aš vis tiek labiausiai klausau savo balselio :D
Xo Xo :>
Ar yra tekę būti įkyriai persekiojamam?
Ačiū dievui, kol kas niekas materialus (tikiuosi!) manęs nepersekioja.
Nebent dvasios ir likimo pokštai.
Xo Xo :>
Ar mes priklausomi nuo pinigu?
BananabrainTaip, mes priklausomi nuo pinigų, bet ar suprantame, kodėl?
Faktas, jog esame kontroliuojami. Kadaise tai buvo religija, dabar tai skaitmena. O pinigai visada versdavo mus tarnauti visuomenei. Jei neturi pinigų - išgyvenk, kad gudrus. O jeigu nori uždirbti pinigų, privalai rūpintis ne tik savimi ir savo artimiausiais žmonėmis, tu privalai eiti į visuomenę ir prisidėti prie jos gerovės (čia vos ne "gerbūvis" tiktų, tas šlykštus žargonas :D). Tokia tvarka mus verčia paklusti ir būti sraigtais, nes jei norėtume maištauti, turėtume nuolatos badmiriauti.
Nenuostabu, kad pinigai jau tūkstančius metų laiko mus, suteptus ir nepailstančius sraigtelius. Tai toks veiksmingas būdas, sukeliantis tokią priklausomybę, kad posakį, kad "už pinigus laimės nenusipirksi", galima versti tik taip, kad "laimės už nieką nenusipirksi, nes laimė be laisvės neįmanoma". Mūsų laimė tik iliuzija. Tačiau ar įmanoma išsivaduoti nuo pinigų?
Net pati to neįsivaizduoju. O bandžiau.
Xo Xo :>
Kodėl gyvūnai neskriaudžia savo jauniklių( turi omeny nesmurtauja), o žmogus nemoka suvaldyti savo blogų emocijų, smurtauja prieš vaikus?
What a fuck, tėvai gyvūnai tikrai kepšteli savo vaikams, jei tie nesielgia tinkamai. Kalbant apie tą rimtą smurtą, tai reikia atsižvelgti į pašalinius veiksnius, pavyzdžiui, pyktis dėl streso, - gyvūnai nepatiria tokio streso kaip darbo netekimas ar visuomenės spaudimas kilti karjeros laiptais - visokios psichotropinės, narkotinės medžiagos, alkoholis... Kompiuteriniai žaidimai ir televizija, teigiama, irgi skatina agresiją. Dar nesu mačiusi, kad laukinėje gamtoje tupėtų beždžionė ir rūkytų cigarą bei žaistų kokią šaudyklę.
Kitas dalykas yra tas, kad pas gyvūnus instinktai nėra nuslopinti bukos žmogiškosios esybės. Smurtas prieš vaikus = mažesnė vaikų išgyvenimo tikimybė = grėsmė rūšies išnykimui. Žmonių anaiptol, galėtų jų ir mažiau būti.
Žodžiu, iš esmės taip yra dėl to, kad žmogus nutolo nuo savo biologinės būties, va kaip. Galų gale, negalima teigti, jog ir tėvai vaikus auklėja "rimtais pasikalbėjimais" :D
Xo Xo :>
Kada galima rodytis viešumoje nesiprausus, nesusišukavus ir nešvariais drabužiais?
Gali rodytis viešumoje nesiprausęs, nesišukavęs ir nešvariais drabužiais, jei:
A. Esi benamis ar šiaip labai biednai gyveni ir stebuklas, jei šiandien įpirksi bent kokią bandelę.
B. Patyrei didelę gyvenimo traumą ir tu turi teisę tam kartui pamiršti save, nes gyvenimas ir taip yra visiškai sumautas.
C. Dabar taip yra madinga, bet tikiuosi, kad taip niekada nebus.
D. Tu ką tik grįžai iš kokybiško turistiako, tarkime, savaitė miškuose tik su miegmaišiu, tada tikraia, iš kur, po velnių, tu ten dušą gausi.
E. Tu įsivaizduoji esąs suknistai išskirtinis ir hipsteris, jeigu atrodai kaip apsileidęs, nors šiam įvaizdžiui sukurti tau teko skirti porą valandų bei kelis šimtus eurų, bet užtat oi, koks madingas, a la išstumtas iš visuomenės. Bet gausi į snukį ir vėl imsi rengtis kaip žmogus.
Xo Xo :>
Ar turint tikslą, visada atsiras priemonių jam pasiekti?
VarlėPriklauso ir nuo tikslo :D Jeigu tikslas yra tvirtas, jau kiek išbandytas laiko ir širdyje kirba baisingas noras jį pasiekti, kažkaip taip viskas susidėlioja, jog ar dėl netikėtų galimybių, ar proto prašviesėjimais surandamų priemonių, ar paprasčiausių atsitiktinumų imama ir to tikslo pasiekiama.
Jau ir iš savo patirčių galiu patikinti, jog pačios didžiausios, net kartais ir nelabai realios mano svajonės išsipildė, ir tik labai nedidele dalimi dėl to, jog aš stengiausi ir laužiau galvą. Tiesiog nuoširdžiai troškiant išsipildymo - ir būtent dėl savęs, ne norint kažkam pakenkti ar padėti - ima ir viskas susideda taip, jog tik labai norint gali imti ir išklysti iš kelio.
Taigi taip, turint TIKRĄ tikslą visada yra priemonių jam pasiekti. Savaime suprantama, vien tik nosį krapštyti nepaeis. Juk priemonėmis dar ir pasinaudoti reikia.
Xo Xo :>
Kokią turi/ėjote šeimos tradiciją?
Mūsų šeima beveik neturi tradicijų. Taip, tradicijos ir prisirišimas prie dalykų knisa ir varžo, bet kartais taip norisi turėti kažkokį pagrindą po kojomis.
Taip, Kūčias švenčiame keturiese prie stalo, stengiuosi palaikyti vakaro filmo tradiciją penktadienį-šeštadienį-sekmadienį (bent vieną dieną iš tų), gal dar kažkas yra, bet jei kas anksčiau ir buvo, tai sunyko, mūsų šeima tolsta vieni nuo kitų. Visos tos informacinės technologijos griauna tradicijas ir ne suartina, o atitolina, nes kas nori laikytis kažkokių durnų tradicijų realybėje, kai čia, nuliukuose-vienetukuose, nuolat vyksta tiek "įdomių" dalykų?..
Xo Xo :>
