Ask @MeriAuri:

Labas! Pagalvojau, kad apleidau ask.fm’ą. Nieko nebeieškau, nieko neklausiu, įdomu ar dar kažkas čia liko, tad noriu apsivalyti sekamųjų sarašą. Noriu suprasti kokia Tavo siela. Papasakok man tai kas slypi Tavo sieloje. 🙂

Giedris †
Kas slypi mano sieloje?
Visų pirma, prieštaravimai. Nuolat tą kartoju! Manyje kiekviena savybė turi antisavybę, ir jos pjaunasi tarpusavyje, o tas jų trinties garsas be perstojo aidi sieloje.
Kūryba. Kūryba yra mano dalis. Aš esu sužavėta, jog mirusi ji po milžiniškos mano savidestrukcijos kūryba vėl atgimsta - iš pradžių piešiniais, tada istorijomis, o dabar vėl galiu rašyti eilėraščius. Negalėdama kurti aš nesu aš.
Sarkazmas. Kiek daug sarkazmo. Skirsiu tam daug vietos.
Ciniškumas ir nepasitikėjimas, tamsa ir pyktis, nuoskauda ir skausmas.
Mistika ir sapnas, metafora ir kažkas už čia. Tuo pačiu mokslas. Ir kosmosas.
Didžios idėjos, nesibaigiantys įspūdingi vaizdiniai, žmogus, stovintis aukštai aukštai, ant pakylos, šešėlyje, virš žmonių minios, iškėlęs rankas, su palaiminga ramia šypsena veide, geromis akimis, kuris tuoj tuoj jį šlovinantį būrį nušluos nuo žemės paviršiaus, kuris, mėgaudamasis didžiąja akimirka, tuo pačiu metu nekęs savęs ir labiausiai norės sunaikinti save...
Xo Xo :>

View more

Kaip atrodo stora mergina jūsų nuomone?

Jei tik šonkaulių negali susiskaičiuoti, žvelgdama į veidrodį, tai viskas, greitai porą iškrovos savaičių.
O jei jau rinkė kabo, tai išvis nutukėlė.
O jei ir tarpo tarp šlaunų nėra, tai beviltiškas žmogus, sukam akis į šalį nuo tokių karvių.
Xo Xo :>

View more

Koks idealus merginos svoris?

Tobulos apimtys - 90 60 90, tobulas svoris - 40 kg, o ypač jeigu moters ūgis 1,90 m. Arba 1,1 m, irgi.
Xo Xo :>

View more

Labas, žiauriai durnai nuskambes žinau. Man reikia nusimuilint nuo vienos dienos (ir nee ne nuo mokyklos 😐) Gal zinote kaip pakelti temperatūra, persalti, ar koki gripa pasigauti???

Persipjauk venas, užsikrėsk AIDS, inscenizuok pamišimą, apsiryk adatų, surūdijusia skardine susipjaustyk kojų pirštus, išgerk etanolio.
Dievaži, aplink kiek nori tų muilų.
Aha, geriausiai nusimuilinsi - priryk muilo.
Xo Xo :>

View more

Jei galėtum rinktis vieną, ką pasirinktum – „Snapchat“ ar „Instagram“?

Nė vieno nenaudoju. Kam apsikrauti socialiniais tinklais...
Instagramas - krūva maisto, kojų fotkių, lūpos, akys, išblurintas medis, buki, lėkšti "filtrai" ir įsivaizdavimas, kad tas kvadratėlis yra meniška fotkė.
Snapchatas - net nekomentuosiu, koks tai bukas bendravimo būdas. Tas jausmas, kaip vyksta matematikos pamoka, ir kartkartėmis kokia kvailesnė klasiokė pykšteli kadrą ir siunčia draugams su prierašu "matematikos pamoka, check inas". Nesąmonė, visi aplink vis ką nors filmuoja ir siunčia vienas kitam, tik saugokis, kad nepatektum į kadrą.
Dėl to išdidžiai konstatuoju faktą, jog procentaliai labai didele dalimi gyvenu realiame pasaulyje.
Xo Xo :>

View more

Ar galėtum gyventi gatvėje?

Ne, negalėčiau.
Aišku, nutiktų nelaimė, atsidurčiau gatvėje ir galėk negalėjęs, išgyventi tai reikia. Bet šiaip dabar tai neatrodo įmanoma.
Esu mąsčiusi apie pabėgimą iš visuomenės, bet kas tada lieka? Badas, šaltis, neturėjimas kaip palaikyti higienos, neturėjimas kur pasislėpti, parazitai, ligos, negalėjimas apsisaugoti, neturėjimas asmeninių daiktų, kreivi aplinkinių žvilgsniai, begalinis klaidžiojimas ir negalėjimas atsidėti sau, nes tu privalai raustis šiukšlyne, kad galėtum šiandien nusipirkti valgyti, tu esi įkalintas lygiai tiek pat, kiek ir visuomenės prarytas atstovas. Tik jis turi rūpintis visuomene, o tu turi pasirūpinti savimi, ir tai nėra taip jau lengva, kai vienintelis asmuo, kuris rūpinasi tavimi, esi tu.
Dėl to ne, negalėčiau. Galėčiau, išgyvenčiau, bet nenorėčiau, vis dėlto nenorėčiau gyventi neturėdama NIE-KO.
Xo Xo :>

View more

Kodėl žmonės susvetimėja? Ar tai nauji žmonių tarpusavio santykiai?

Ar nauji laikų prasme? Nes žmonės visais laikais turėdavo tokį reiškinį kaip susvetimėjimas. Natūralu, kad mažiau aktualios ar reikalingos pažintys tiesiog nutolsta, ir į vaikystės geriausią draugą gali žvelgti autobuse abejodamas, ar tasai tave atpažįsta.
Kalbant apie šių laikų populiarų reiškinį, susvetimėjimu to nepavadinčiau. Tai savotiškas desocializavimasis arba socialinis multitaskinimas, nežinau, aš ne sociologė ir visai nežinau tų sąvokų, tačiau labai daug tenka matyti tokių bendravimo iškrypavimų kaip ateina vaikinas su mergina į kavinę, susikabina rankomis, o laisvosiomis rankomis maigo kažkam žinutes. Arba šneka žmogus su tavimi, tavo akys žvelgia į jį, o jo akys - į telefono ekraną. Yra ir kitas informacinio amžiaus trūkumas - žmonės neretai internete bendrauja kaip proto bokštai, o realybėje jų žodžiai kažkur pasimeta ir jie lieka mikčiojančiomis mėmėmis be sąmojo ir be nuomonės.
Tačiau tai nėra nauji santykiai, tai - santykių irimas.
O susvetimėjimas nutolimo prasme? Irgi santykių irimas.
Abu atvejai galų gale pasibaigs nutrūkusiais ryšiais.
Argi to reikia?
Xo Xo :>

View more

Kiek esi materialistė?

Pakankamai daug ir pakankamai mažai.
Man svarbu pinigai, daiktai, nors daiktai su dvasia dar labiau?
O tuo pačiu tuštybė atgraso mane nuo visko.
Bėda ta, kad aš iš prigimties esu daiktų žmogus, aš žmonėms beveik neturiu empatijos, o daiktams turiu jos itin daug. Prie žmonių prisirišu gana mažai, o štai prie daiktų - itin. Aš gal ne tiek pragmatiškas žmogus, kiek tiesiog sugebantis daugelyje daiktų įžvelgti sielą ir prie jos prisirišti...
O bet tačiau, kaip minėjau, vartotojiškumas ir tuščias noras pasipuikuoti daiktais man atrodo labai kvailas žmonių bruožas.
Xo Xo :>

View more

Ką daryti, jeigu man trūksta meiles? Niekas manęs neapkabina, neprisiglaužia, o man to labai reikia... Širdį skauda ir atrodo, kad esu niekam nereikalingas😢. Man juk neužtenka apsikabint katę ar šunį...

Nereikėjo 4 tokių klausimų užduoti, tai meilės nepridės, žinok.
Visiems meilės reikia, man irgi meilės reikia, na ką, manęs nepriglaudžia joks bernas, aš net šuns ar katės neturiu. Ir ką? Gyvenu dar. Skauda širdį, o ką.
Ateis metas, kai galėsi ne tik prie šunų ir kačių glaustytis, o prie ko nors, kas tikrai nei erkučių, nei utėliukų nenešioja. Jeigu iki 18 dar nekaltas, tai nebūtinai esi pasmerktas žmogus.
Optimizmo, pypl.
Sako ne optimistiškas žmogus, bet visiems reikia mokytis galvoti apie gerus dalykus, nes rimtai, mintys gali prišaukti net ir neįmanomų dalykų.
Xo Xo :>

View more

duok muzikos, kokios klausai.

Pirmi keli variantai, šaunantys man į galvą. Norintys daugiau visada gali klausti daugiau.
BASTILLE // WAY BEYOND
https://www.youtube.com/watch?v=dwkIZjXvJDY
ALT J // NARA, DEADCRUSH, BREEZEBLOCKS
https://www.youtube.com/watch?v=MtmrYisoxXA
https://www.youtube.com/watch?v=GOJUNJ1o394
https://www.youtube.com/watch?v=rVeMiVU77wo
KID ID // HASSEL IN THE HESSELS
https://www.youtube.com/watch?v=Ruyc8SKciqQ
RUNNING AFTER MY FATE
https://www.youtube.com/watch?v=JWHbWac-QhY
THE MARKETTS // OUT OF LIMITS
https://www.youtube.com/watch?v=ZXyeb8ND89M
Xo Xo :>

View more

Pasiruošę mokytis?😅

Emilija
Mokytis. Blemba, mokytis - menkas trukdis. Galėčiau mokytis taip, kaip noriu, būtų dar smagiau, nes daug labiau demotyvuoja valandų valandas trunkantis subinės zulinimas kėdėje, tačiau apskritai aš visą vasarą švelniai mokiausi kalbų ir iš režimo neišėjau.
Mane šiaip žudo mokyklos idėja. Vėl nelaisvė, sukaustymas, o kai aš toks socialus žmogus, tai dar ir prievartinis įgrūdimas į varžantį socialinį kontekstą.
Ajajai. Duokite šautuvą, įgrūskite gerklėn, gaiduką pati nusispausiu.
Xo Xo :>

View more

Kokiu savo pavyzdžiu galėtum kitus užkrėsti?

Slogos. Gripo. ŽIV gal ir neužkrėsčiau, bet burkitės, dar nuo vaikystės turiu vėjaraupių.
Xo Xo :>

View more

Ką darai, jeigu kažkas prie tavęs verkia?

Nieko nedarau. Kas per velnias. Nesuprantu. Taip, viešumoje gali pakliūti taip, kad teks ašarą kitą nubraukti, bet tai nereiškia, jog reikia žliumbti iš oro ir metaforiškai tiesti į aplinką rankas, kad tuoj supultų visi pažįstami ir nepažįstami ir imtų tave guosti, nu nes tu verki, koks tu nuskriaustas paukštelis.
Mane, asmeniškai, verkšlenantys aplinkiniai itin trikdo ir aš linkusi ignoruoti net šalia žliumbiančius asmenis. Sako, taip negalima elgtis, reikia juos guosti, bet aš nesu tikra, ar man patiktų, jei mano skausmo akimirką, kai dangstyčiausi ašaras, visi jas užuodę sulėktų kaip grobuonys ir imtų be širdies mane guosti.
Turiu omeny, gerai, jeigu tai man artimi žmonės, tai jų guodimas dar ir NURAMINTŲ, bet klausime parašyta KAŽKAS, o kažkas ir turi būti kažkas, o ne staiga, kelioms akimirkoms, tapti brangiausiu draugu, kuris po sekundės kitos vėl taptų tuščia vieta, kai tik baigtų laistyti savo skaidrųjį kraują.
Blemba, kuo toliau, tuo labiau mano ask.fm'as virsta kažkokia nejautrumo ir amoralumo epopėja. Sveiki atvykę į dykynę.
Xo Xo :>

View more

Su kokiais sunkumais susiduria paauglys?

Su kokiais sunkumais?! Gyvenimas paprastas! Oi, bet kiek problemų daug...
Labai labai norisi būti išskirtine. Ech, bet taip sunku nepriklausyti bendruomenei. Ir išskirtinumas - šūdas. Visi vienodi.
Noriu eiti, bendrauti su visais, būti visur ir visada... Nenoriu eiti iš namų. Noriu likti komforto zonoje. Aaaa, kodėl neturiu draugų. Na, ir nereikia. Neįpareigoja. Kokia aš vieniša.
Noriu būti mylima... Noriu būti laisva...
Kam tas gyvenimas rūpi, kam tie pinigai, tai tik suvaržymai ir visuomenės normos, o visuomenė - šūdas... O jergus, aš nežinau, kuo būsiu užaugusi! Noriu pinigų! Bet taip nenoriu būti nuobodžia verslininke. Ai, kam tie pinigai... Aš šiaip noriu gražaus namo.
Kas būtų, jei nušokčiau nuo tilto... Gal pagyvensiu dar dieną... Kaip nekenčiu vaikų, man jie pasišlykštėjimą kelia... Nejaugi taip ir mirsiu, nepratęsus giminės?... Oi, kaip nenoriu gimdyti... Tikėkimės, vyro taip ir nesusirasiu. Bet aš nenoriu būti nemylima!
Čia tik dalis ištraukų iš tipinio paauglio gyvenimo. Galėčiau varyti konkrečiai savo problemas, bet, bijau, tada visi išeitume į šiza pasaulį. Apsiribokime.
Ne ne ne, aš noriu papasakoti...
Šššš, niekam nerūpi.
Bet aš dėl savęs...
Ša! Užsičiaupk! Nepersiplepėk!
Na, matot.
Xo Xo :>

View more

Ar mėgsti kontroliuoti situaciją?

Aha. Mane vadina profesionaliu manipuliatoriumi.
Abejoju savo profesionalumu ir manipuliatoriškumu, bet situacijas kontroliuoti mėgstu, mat tik tada galiu būti tikra, kad viskas bus pakenčiama. Žinoma, aš ir atsakomybę tokiu atveju prisiimu. Tačiau kokia nauda, jeigu tu, tarkime, nors ir nesi atsakingas, tačiau nukenti dėl to, kad situaciją kontroliavo koks pienburnis?
Aišku, pienburniai dažnai mėgsta susigrobti sostus ir karūnas, o aš toli gražu nesu uzurpatorė, ne. Jei matau, kad be karo situacijos nepaimsiu į rankas, tai taikiai pasitraukiu į neutralitetą bei stebiu visišką nevykėlių krachą.
Xo Xo :>

View more

Ar dovanoji dovanas be progos? Kodėl?

Ne, nes, mano manymu, tai nėra pats svarbiausias dalykas gyvenime. Visų pirma, nueičiau į didelį nuostolį, visų antra, jau geriau mėgstamus žmones apdalysiu dėmesiu, o ne imsiu juos penėti materialiniais daikčiukais. Labai šlykštu, kadaise pažinojau mažą suknistą mergytę, kurios tėtukas buvo verslininkas, mes žaisdavome ką nors, tada ateidavo ji ir sako - tėtukas nupirko saldainių, tėtukas nupirko slyvų, vaišinkitės... Čia baigdavosi žaidimai, nes jeigu kažkieno tėtukas nupirko skanėstų ir dabar juos dovanoja "draugė", reikia eiti pas ją. Tačiau tai tėra žmonių "nupirkimas". Taip, gimtadienio proga ar kokia kita ypatinga proga būtų gražu nors simboliškai ką nors padovanoti, bet be jokios progos?.. Vartotojiškumo skatinimas čia, o ne žmogaus "pagerbimas" ir "rūpestis".
Xo Xo :>

View more

Jei turėtum vaidinti veiksmo filme, kurį personažą rinktumeisi?

Blogiuko, kuris labai sarkastiškas ir kartkartėmis komiškas, tačiau vis tiek yra gyvenimo trauma.
Būtų taip lengva įsijausti.
Svarbiausia - sarkastiškas.
Improvizuočiau susiriesdama.
Bet veiksmo filmai šlamštas.
Dažniausiai.
Xo Xo :>

View more

Kokio savo daikto neleidi imti arba nemėgsti kai jį liečia? Kodėl?

Man apskritai nepatinka, kai lendama prie mano daiktų. Mano telefonas, mano piešiniai, piešimo priemonės, kompiuteris, MANO STALO TURINYS ir mano užrašai yra dalykas, kurio, jei nori išnešti gyvą sveiką kailį, geriau neliesti. Nes tai mano asmeniškiausi daiktai ir kažkoks instinktyvus savisaugos instinktas nori pulti kiekvieną, kas lenda prie tokio turto.
Xo Xo :>

View more

Viskas tau einasi lengvai ar sunkiai?

Ne viskas man einasi lengvai ir ne viskas man einasi sunkiai.
Kartais man viskas it sviestu patepta. Pasikvietė į mylimo žurnalo redakciją, pasikvietė į troleibusų parką, nors imk ir raudok, iš kur tokia laimė. Arba paimi lapą popieriaus į rankas, pamedituoji keletą valandėlių ir žiū, visai nieko piešinys.
O kartais visai nesieina. Pavyzdžiui, bendravimo reikaluose aš turiu bėgti per kliūtimis užgriozdintą trasą, o bėgimo su kliūtimis labai nemėgstu. Tik mažais laimės trupinėliais tenka tenkintis, kai netikėtai mane užplūsta antžmogiškas stimulas ir sėkmė ir man pavyksta padaryti trumpą, bet nepamirštamą pokalbį.
Taigi. Ne viskas juoda, ne viskas balta, aš to dar neišmokau, bet bent teoriškai žinau ir bandau sau įsisiūti.
Xo Xo :>

View more

Kada tėvai, augindami vaikus, persistengia?

Dažnai.
Vaikas turi paragauti ir beržinės košės, vaikas turi nukristi ir susikruvinti kelius, vaikas turi pajusti ir skausmo, vaikas turi kažką daryti pats, vaikas iš vaikystės turi parsinešti randų.
Kai tėvai užapvalina visus baldų kampus, kai vaikas negali lįsti pažaisti į krūmus, kai vaikas plėšte atplėšiamas nuo krūmų su spalvotom uogytėm, kai vaikas, kaip pirkėjas, yra visada teisus, kai vaiko žaidimų aikštelė yra aptverta aukščiausia tvora, kai vaikas turi tiesiog eiti tėvų pėdomis ir nematyti nieko aplink save, kai vos pradėjęs žaisti, eksperimentuoti taip, kad atsiranda net menkiausia galimybė susižeisti, yra nutempiamas į saugiąją vietelę, tai yra klaiku.
Vaikystė nėra skraidymų pūkiniuose debesėliuose metas, tai yra metas, kai žmogus intensyviausiai mokosi.
O jeigu jo mokymasis vyksta mokymosi aikštelėje, tai aha, sveikinimai, užauginsite visavertį visuomenės narį.
Žiauriai nuskambėjau? Oi oi. Kai kurie vaikai neišvengiamai šitaip mokydamiesi žūva, bet tam, kad mirtingumas būtų nulinis, vaikus derėtų suvynioti į kilimus, maitinti pro vamzdelį ir skaityti nekaltas knygutes. Bet ar tai normalu? Ne, nenormalu. Rizika turi nuolat būti, nes ji vienintelė yra tikra mokytoja.
Xo Xo :>

View more

Už ką tave reikėtų mylėti?

Nemylėkite manęs.
Niekada niekada nemylėkite manęs.
Net jei atrodo, kad mane būtų galima mylėti už tą ir aną, neapsigaukite.
Galiu atrodyti atsakinga, sąžininga, pakankamai darbšti ir gebanti mylėti, tačiau vis tiek neapsigaukite, nes tada pamatysite, kad mylėti manęs neįmanoma, nes gerąją pusę skubiai nusveria bloga pusė, kuri ir nesąžininga, ir meluojanti, ir labai labai pikta.
Net jei ir turiu pliusų, pati savęs nekenčiu, kai minusinė pusė paima viršų. O aš gi nematau, kas kėsinasi išdygti horizonte.
Xo Xo :>

View more

Ar turi mylimą asmenį? Jeigu taip, kaip jūs susipažinote?

Turiu asmenį, kurį nedaug trūksta, kad mylėčiau.
Mes susipažinome-nesusipažinome, nesu tikra, kad jis gerai žino, kuo aš vardu.
Aš tai jį vadinu Vorenu (nuo angliško Warren ir neklausinėkite, pasąmoningai man atėjo šitas vardas, nors nieko bendro su tuo asmeniu neturi). Ir gana ilgai jis mano akiratyje.
Bet taip jau nutinka, kad asmuo mylimas tai mylimas, bet žingsnio tolyn tu imi ir nežengi.
Xo Xo :>

View more

Ar tau nepažįstamas žmogus yra kažką davęs veltui?

Kažkada, pirmoje klasėje, su dviem draugėm nuėjau į vaistinę, nes mama prašė nupirkti Hematogeno. Nueinu, o vaistininkė visai galvą susuka: ten kam tu perki šitus du, jeigu tu pirksi tuos du, bus du už vieno kainą, o, galvoju, tai labai gerai, ir nudurnėjusi apsipirkau taip, kad man pritrūko 20 centų. Galvoju - ką daryti, ką daryti... Draugės - subinės, nė negalvoja apie "paskolą". O tada pasirodė vyras iš šešėlių ir davė man dykai 20 centų. Tuo metu galvojau - dar kartą jį sutiksiu ir tikrai tikrai grąžinsiu skolą. Praėjo daug metų ir vargu, ar aš apskritai jį atpažinčiau, gal ir gyvo nėra, galų gale, nėra ir prasmės...
Ar, kai prieš pirmą klasę pirkau piniginukę, kurią tik šią vasarą tikrai "damušiau", atėjo diedelis ir davė 50 centų - na, žinote, kai nusiperki naują piniginę, kad tuščia nebūtų.
Tai čia tokie įsimintinesni.
Galų gale, žmonės, pametantys pinigus, irgi, taip sakant, juos man atiduoda!
Xo Xo :>

View more

Ar bandei kada kitam sukelti pavydą? Kokios buvo to priežastys?

Mano ketinimai buvo tokie... Kai buvau kokioje 6-7 klasėje, dar nemokėjau ignoruoti nemalonaus kitų žmonių požiūrio į save, apkalbinėjimų ir neapykantos, dėl to pati galvodavau maždaug: suaugsiu, labai labai daug ko pasieksiu ir tada kas nors iš šitų pašlemėkų užšnekins mane, o aš pažiūrėsiu, spjausiu į juos ir bus tiesiog super, kai jie visi matys, kiek daug aš pasiekiau, o jie ne...
Dabar jeigu ir yra kokių menkų pasistaipymų siekiant priversti ką nors šiek tiek man papavydėti, tai dėl menkų keršto sumetimų, bet šiaip aš mieliau gyvensiu savo gyvenimą, tada natūraliai būsiu laimingesnė ir nereikės apie tuos pavydus galvoti.
Nes čia aš mėgstu pavydėti :D
Xo Xo :>

View more

Next