Nemėgstu perdėto draugiškumo. Tai lyg dviveidiškumas.Todėl aš esu nepažįstamiems žmonėms pernelyg abejingai šaltai emocingą, kai esu ir tarp giminių draugų, bandau nuo jų atsiriboti, tiesiog bendravimo vengiu. Tada užsidarau savyje ir esu labiau šalčiausia asmenybė, kai esu savo mylimų artimųjų žmonių apsuptyje. Jeigu nenoriu bendrauti, prisijungti prie žmonių kompanijos ir dar šypsotis vieni prieš kitus arba tą ir aną daryti,tai ir nedemonstruoju viso to. To ir nedarau.
Na gerai, pabandysiu.
1. Esu bjauraus charakterio... Kas gerai mane pažįsta , tie ir žino...
2. Savo megiamoje temoje nuomonę ginu aršiai, net jeigu suprantu, kad nuomonė 0%.
3. Na, kokį dar faktą pasakyt.. Vienareikšmiškai dievinu turkišką muziką.
4. Mano nuotaiką, tokią, kad dažniausiai būnu susierzinus...
5. O iš maisto nemėgstu tai kas susije su jūrinemis gerybemis .
6. Nepakenčiu būti tarp nepažįstamų žmonių šurmulio
7. Na.. regis.. Visuomet kai kuriems iš pirmo žvilgsnio
atrodau pikta , nes turiu piktą žvilgsnį. :D.
7. Moku tai , ką seniai išmokau, tai maisto ruošimą ir namų ruošą .
8. Neturiu draugų ( rimtų rimčiausiai nejuokauju , kad 0 draugų )
Galėčiau vardinti ir vardinti, bet tiek užteks . Pasirodo , tiek tilpo parašyt :DD
Man šį situacija pažįstama, todėl, dėl tokio gyvenimo būdo prisitaikyti pripratau . Aš jau seniai jaučiuosi bejausmė, dėl kai kurių žmonių, kai peržengė tam tikras ribas, man norėjosi gražios draugystės, o jiems patiko tik flirtas , be jokio noro, rimtumo draugauti savotiškai juokavo, kad myli . O jeigu pasiūlytų man draugauti , reakcija būtų natūrali, tačiau nusivilčiau romantiškomis užuominomis, nes nebetikiu tikrą meilę ir nuoširdžią draugystę.
Kai sunku išlaikyti pyktį mano širdyje, kai buvo tiek daug blogio , apie tai, kas atsitiko man prieš tai (galbūt likimas nulemė man tokį gyvenimą) , tuomet po to įprastai iš nevilties ir nepakeliamos tuštumos, pradėjau rašyti mintis, nors rašymas ir mažas dalykas, tai suteikia malonumą, kaip savaiminis skausmą malšinantis dušas. Dabar jaučiuosi laiminga, kad rašymu realizuoju save .
O ką turėčiau manyt ? 😂 Tik tiek, kad žmonės kaip žmonės , aš šios grupės narių nepažįstu.
Dažnai užsiduodu sau tokį klausimą.. tačiau vis tiek priėjau prie išvados, kad esu visiškai patenkinta tuo, kas dabar yra ir vyksta mano gyvenime, nereikšmingas smulkmenas, bet jos yra taip prarastos, kad kažkas svarbaus, prasmingo, Kas tai būtų, kažkas.. Net nežinau kaip ir apibūdinti... Nežinau.. Kada nors galbūt viskas išsipildys.. Kada nors galbūt viskas bus kitaip, tačiau ne dabar.. 💏🐻 netgi tai nėra menkiausia problema man. Kažkas tikriausiai vadintų mane laimingu žmogumi. bet ar tai tikrai?
Mano kantrybė yra labai keista ir savotiška ir mano nepasitenkinimas išreiškiamas aštria agresija, kartais ir juodų humorų, kuri gali būti pernelyg įžeidžianti, nes skiriasi su žmonėmis požiūris į situacijas, kurių nežinau, nebent iš matymo ir su tais, kuriuos aš žinau geriau iš arčiau.Jeigu apie nepažįstamuosius, kai neviršija elgesio ribų .
Jeigu tiksliai suvokiant, kad ir po daug metų meilė bus nuoširdį, tikrą su tuo pačių žmogumi, tuomet meilė pajaučiama ne po savaitės ar dviejų .. Ir ne po mėnesio .. O po pakankamai daugiau laiko , bent aš taip manau. :D
.
Bus laikas , bus meilė ir vaikas ... :D Nematau reikalo skubėti , o tai neturėtu anonimui rūpėti noriu ar nenoriu prarasti , nes vis vien . Ir šiaip , jei klausi , vadinasi domiesi manimi ? ;3 Ar tiesiog taip šovė galvon toks klausimas ir paklausei ?
Žmogau, bliamba užknisat mane su tokiais prikolais ( nebeseksiu jeigu , arba like tą pakvieti į draugus.
O dabar pagalvok logiškai, ką tuo pasakysiu. Ok. Juk nesekčiau , jei nebūtų patikę atsakymai, o negaliu žinot ar patinka ar ne, jei jų neskaityčiau ir juo labiau man ne 10 metų, kad kviesčiau bele ką į draugus , nes nesuprantu koks tikslas .
