Kodel tau patinka fotografuot?
Žiauriai užvertėt mane su panašiais klausimais... :D
Nes.. Čia nėra taisyklių, nieks nevadovauja ir neliepia daryti tiksliai. Darau kaip aš pati noriu...
Pamatau ir galiu užfiksuoti, nors žinau, kad tokio grožio neperteiksi, tai reikia pamatyti realiai. Bet vistiek norisi sustabdyti tą akimirką, žiūrėti ir džiaugtis, kad galime tai matyti. Vieniems tai įprasta, bet man ne. Man tai YPATINGAI gražu. Ir tai dar viena priežastis, kodėl man patinka. Nes kas gražu man, kitiems gali nieko nereikšti. Kas man kelia jausmus, nebūtinai kels ir kitiems. Tiesiog, pati jaučiu malonumą, matau kitaip nei kiti ir išsakau savo žodžius nekalbėdama.. ;)
Bet žinoma, be proto smagu gauti pagyrų, nuomonių, kritikos, kad ir kokia ji būtų. Tiesiog, tai paglosto mano liūtišką širdį.. :D Pats geriausias įvertinimas man yra matyti, kai žmogus žiūri į mano darytą nuotrauką ir susimąsto, kai gali apibūdinti ir pasakyti kas tai.. Gal tai liūdesys, gal susimąstymas, kelionė į kažkur kitur, ar tiesiog ilgesys. Noriu, kad ir kiti tai jaustų bei matytų. Reikšti taip, kaip supranta.
Žmonių fotografavimas pradžioje man nebuvo tiek aktualus. Bet pabandžius, tai yra pasaka be galo.
Aš fotografuodama žmogų galiu dar labiau jį pažinti, matyti jo būsenas, kaip jis elgiasi ir kaip keičiasi nuotaikos. Aš su žmogumi bendrauju ir man malonu fiksuoti jo emocijas, akių ir kūno kalbą, veido išraiškas. Tai irgi žmogaus pažinimas. Labai smagu su žmogumi realizuoti savo sumanymus, daryti kaip man atrodo, taip kaip noriu aš. Kas be ko, jis pats viską papildo, siūlo savo mintis. Nuomonės susijungia ir gimsta GROŽIS. Svarbu norėti, mąstyti ir daug daug bandyti.
Nes.. Čia nėra taisyklių, nieks nevadovauja ir neliepia daryti tiksliai. Darau kaip aš pati noriu...
Pamatau ir galiu užfiksuoti, nors žinau, kad tokio grožio neperteiksi, tai reikia pamatyti realiai. Bet vistiek norisi sustabdyti tą akimirką, žiūrėti ir džiaugtis, kad galime tai matyti. Vieniems tai įprasta, bet man ne. Man tai YPATINGAI gražu. Ir tai dar viena priežastis, kodėl man patinka. Nes kas gražu man, kitiems gali nieko nereikšti. Kas man kelia jausmus, nebūtinai kels ir kitiems. Tiesiog, pati jaučiu malonumą, matau kitaip nei kiti ir išsakau savo žodžius nekalbėdama.. ;)
Bet žinoma, be proto smagu gauti pagyrų, nuomonių, kritikos, kad ir kokia ji būtų. Tiesiog, tai paglosto mano liūtišką širdį.. :D Pats geriausias įvertinimas man yra matyti, kai žmogus žiūri į mano darytą nuotrauką ir susimąsto, kai gali apibūdinti ir pasakyti kas tai.. Gal tai liūdesys, gal susimąstymas, kelionė į kažkur kitur, ar tiesiog ilgesys. Noriu, kad ir kiti tai jaustų bei matytų. Reikšti taip, kaip supranta.
Žmonių fotografavimas pradžioje man nebuvo tiek aktualus. Bet pabandžius, tai yra pasaka be galo.
Aš fotografuodama žmogų galiu dar labiau jį pažinti, matyti jo būsenas, kaip jis elgiasi ir kaip keičiasi nuotaikos. Aš su žmogumi bendrauju ir man malonu fiksuoti jo emocijas, akių ir kūno kalbą, veido išraiškas. Tai irgi žmogaus pažinimas. Labai smagu su žmogumi realizuoti savo sumanymus, daryti kaip man atrodo, taip kaip noriu aš. Kas be ko, jis pats viską papildo, siūlo savo mintis. Nuomonės susijungia ir gimsta GROŽIS. Svarbu norėti, mąstyti ir daug daug bandyti.
