Pavydžiu tau to įsimylėjimo jausmo :) Jis nuostabus. Net ir su visais verkimais ir skausmu, kai pasitaiko nelaiminga vienpusė meilė, tai yra tai, kas mus skiria nuo robotų… Išvis jausmai yra tarsi kažkas tokio, kas mus verčia ką nors daryti arba daug daug mąstyti. Labai pasiilgau laikų, kai buvau jautrus žmogus. Tuomet galvojau, kad tai yra silpnybė, kad dėl to nei viena mergina su manimi nenori pradėti santykių ir t.t. Bet klydau - jautrumas yra vienas geriausių dalykų, nes tai galima palyginti su mūsų juslėmis,- gerai, kai gerai jaučiame skonį, gerai girdime, gerai matome… O gebėti jausti jausmus kaip kad meilė, tai tas pats kaip gebėti gyventi ir gebėti būti žmogumi… Gera patirti gyvenimą, o ne stebėti pro šalį bėgančius metus…