Nesu prieš.
Įvairiai. Jei niekur nereikia eit, tai kokią 10h/11h. Čia dar priklauso nuo to, kada miegot nuėjau. :D
Aš labiausiai mėgstu saulėgrąžas arba gerberas. :)
Už Lietuvą Lietuvoje.
Su studijom čia įdomus dalykas. Nežinojau tiksliai, ko noriu, iki maždaug 12 klasės vidurio. Tai psichologiją, tai turizmą, tai geografiją.. Vis keičiau nuomonę, vis neapsispręsdavau, ar tikrai noriu ten ir pan. Galų gale atradau kultūros istoriją ir antropologiją, užkabino ir apsistojau ties tuo. Ir tuo džiaugiuos. :)
Manau, kad tam žmogui, kuris rašė šitą blogą, labai nepasisekė gyvenime. Aš su juo visiškai nesutinku. Man asmeniškai yra nesuprantama ir gaila, kai žmogus nevertina to, ką turi. Pavyzdžiui, kalba, kultūra, tradicijos. Lietuvių kalba yra seniausia ir vienintelė išlikusi indoeuropiečių kalba, todėl, cituojant I. Kantą, "Lietuva turi būti išlaikyta, nes jos kalba yra raktas, kuris padės atspėti ne tik kalbotyros, bet ir istorijos mįsles". Tas pats ir apie kultūrą, tradicijas - visame pasaulyje žavimasi mūsų sutartinėmis, sugebėjimu suderinti garsus, nuo senovės išlaikytais švenčių papročiais ir t.t. Per tiek amžių, šimtmečių, dešimtmečių, būdama laisva ar kieno nors kito rankose, lietuvių tauta sugebėjo išsaugoti savitumą, nepalūžti, nenuleisti rankų, nors buvo ir lenkinama, ir rusinama, ir vokietinama. Todėl nepritariu įrašo autoriui, kad viskas gali ir turi teisę maišytis. Kas čia per požiūris? Nejau žmogus nori būti vienodas su visais? Ačiū, bet ne. Yra dar labai daug faktų, kurie skatina didžiuotis, jog esu lietuvė, jog gimiau Lietuvoje ir čia esu, man yra brangu tai, ką turiu. Ir manau, kad kiekvienas lietuvis turėtų jaustis taip pat, o ne, paklaustas, iš kur jis, iš gėdos nuleidęs galvą atsakytų, jog jis lietuvis. O dėl paskutinių keturių jo punktų, tai... Tiesiog nebeturiu ką pasakyti. Tokiam žmogui aiškink neaiškinęs, bet jis vis tiek laikysis savo ir nesupras.
View more
Pliusas, jeigu vyras mano ūgio/aukštesnis. Bet tai tikrai nėra svarbiausias dalykas.
Dabar labai norėčiau močiutės virtų cepelinų arba jos keptų blynų.
Niekada nebuvau sau nusibrėžus idealaus vyro eskizo. Noriu, kad vyras būtų rūpestingas, nuoširdus, mylintis, atviras. Geriausia, kad tam tikri pomėgiai, įsitikinimai sutaptų (siekiant išvengti pjovimosi :D)
"vaikiną ar kažką panašaus? ( merginą ) :D" - nu tik nereikia... aš normali. :D Per ask.fm tai tikrai ne.
Mano noras ir tikslas yra sieti ateitį su paveldosauga.
Attention whore. :D Nebūna kartais ką veikt arba noro imtis kokios nors prasmingesnės veiklos, tai pašūdmaliauju, atsiprašant.
Netrinu.
Girdėjau, blogai girdėjai. ;)
Knygos - S. Parulskio, A. Škėmos, A. Camus kūryba. Dar įsimintinos G. Orwell "1984", K. Kesey "Skrydis virš gegutės lizdo". Filmai - The Pianist, One Flew Over the Cuckoo's Nest, Das Experiment, The Illusionist, The Boy in the Striped Pajamas, The Prestige ir t.t.
Tris spalvas širdyje nešu - geltona, žalia, raudona. :) o šiaip patinka tamsesnės spalvos - juoda, ruda, tamsiai raudona (vyšninė tokia).
Neturiu mėgstamiausių aktorių.
Mėgstu panaktinėt.
Jau baiginėju J. Trinkūno "Lietuvių senosios religijos kelias".
Ant tvoros.. nežinau. Retai kada atkreipiu dėmesį į užrašus, bet va šitas man patiko.
Natūralūs. :)
Oi, labai labai daug. Pastaruoju metu labai klausau Gyvatos - O jau mano mielas, Kūlgrindos - Jau vakaras ar Rūta žalioji. Aišku, didžioji dalis Sielos ir Diktatūros dainų. :)
na, reikia tikėtis, kad dabar ligos nebepuls. :)
Jaučiu, kad kai kuriems mano draugams dabar yra labai sunku, todėl labai noriu padėt, nors jaučiu, kad čia esu bejėgė, bet tikiuosi, kad bent geras, paskatinamas žodis jiems padeda. Jaučiu, kad many verda didžiulis chaosas, bet tuo pačiu ir imu didžiuotis savimi dėl tam tikrų dalykų. Nors... jaučiu, kad tam tikri dalykai pasikeis dar negreit. Reikia laiko. Daug dalykų jaučiu.
Iš tikro, tai niekad neklausiau, kodėl būtent tokį. Reikės paklausti.