Labas! Labai ačiū už tokį nuostabų palinkėjimą, linkiu tau to paties, tik dvigubai! :) O atsakant į klausimą, manau, jog tokį pasakymą sugalvojo žmogus, kuris.... nežinau kaip čia gražiau išsireiškus, tai gal susilaikysiu :D

---

Aš manau taip!

---

Ašaros yra emocijos dalis. Kartais mes juokiamės, būnam sunerimę, kartais esam liūdni, o kartais ir pavargę, ramūs... Emocijų tiek daug, jog žmogaus kūnas yra pritaikytas tas emocijas išreikšti neverbaliniu - judesiais, mimikomis ir kitais veiksniais... Tad ašaros tėra būdas emocijai išreikšti.. Dar žiauriau, kai nukritus mažam berniukui yra sakoma "neverk, vyrai neverkia." Nekalbu, kai vaikams būna triūbos ir ožiai, kalbu apie vaikus, kurie tiesiog užsigavo ir nori paguodos, jie verkia, jie liūdi - tai natūrali emocija, žmogaus būsena... Kodėl kai mes juokiamės niekas nesako "nustok juoktis, tikras žmogus nesijuokia." Nežinau nežinau, tokia ta mano nuomonė. :D

View more

MOTO BŪTŲ TOKS - "Matai, iš viršaus viskas gali atrodyti kitaip."

---

BET MOTO KONTEKSTAS BŪTŲ TOKS:
"Taigi judu pasiėmėte žydrąjį balionėlį. O tu dar pasiėmei šautuvėlį - dėl viso pikto, kaip esi įpratęs. Tada Pūkuotukas nuėjo į vieną jam žinomą purvyną ir ėmė ten baisiausiai voliotis, kol visai pajuodo. Kai balionėlis buvo gerai pripūstas ir pasidarė didelis didelis, judu su Pūkuotuku paėmėte jį už virvelės, o paskui tu staiga ją paleidai, ir meškiukas grakščiai pakilo į dangų ir pakibo jame - sulig medžio viršūne ir maždaug per šešis metrus nuo jos.
- Valio! - šūktelėjai tu.
- Juk iš tiesų stebuklinga?- iš aukštybių suriko Mikė Pūkuotukas.- Į ką aš panašus?
O tu jam atsakei:
- Panašus į pakibusį po balionėliu meškiuką.
- O ne,- susirūpinęs paklausė Pūkuotukas,- o ne į mažą juodą debesėlį žydrame danguje?
- Nė kiek.
- Matai, iš viršaus viskas gali atrodyti kitaip. Be to, kaip jau sakiau, bičių nesupaisysi."

View more

Ir ko tu turėtum tikėtis? Įsikėlei, nes tau jie gražūs, jautiesi maloniai su jais - na ir kas... Ko dar tau reikia tikėtis? Like, share, komentarų? Kas čia tokio drąsaus ir blogo idealizuoti kitus žmones? Tai nuostabu! Tu pats įgijai naujos patirties, turėjai galimybę pabendrauti su kitokiais žmonėmis, tai nuostabi patirtis. Jau senai sau nebesuku galvos, kad išėjau iš namų su skirtingais batų raišteliais, išpešiotais plaukais ar kreivu lūpdažiu... Patikėk manim, pasaulis per didelis ir per greitai sukasi, jog kitiems žmonėms rūpėtų tai kaip atrodai, be to - tai tik marškinėliai... Žmogus, kuris yra piktas, liūdnas ir nusivylęs gyvenimu, visuomet rast priežastį prie ko prisikabinti... Tad, mažiausiai reikia sukt sau galvą dėl to, ko dabar tikėtis... Kuomet aš pradėjau rašyti blogą irgi nežinojau ko tikėtis, galvojau bus apkalbos ar dar kas nors - tačiau dar kartą supratau, kad niekam esi neįdomus ir pasaulis per didelis, o gyvenimas per trumpas, jog kreiptum dėmesį į tokias smulkmenas.

View more