Ask @shadyluna:

Kaip praleisti laiką produktyviai, ar turite kokių gerų patarimų? 🤔

aš net negaliu suvokt ką aš veikiau visą vasarą, nes mano depresija ištrynė man atmintį ir apskritai ištrynė viską, ką aš norėjau veikt, nes man atrodo, kad pragulėjau visą laiką ant sofos žiūrėdama tiktok'us, kurie mano sveikas smegenų ląsteles baigia išnaikint, arba užsiimdama witchcraft'u, kuris mane ir palaiko visą šį laiką nors kažkiek gyva :') man pačiai patarimų reikėtų ką nuveikt prasmingo ir produktyvaus

View more

Ar tau reikia gamtos?

reikia, labai, beprotiškai, ypač šiuo laikotarpiu ir ypač šią vasarą, nes tik gamtoje dabar sugebu atrast kažkokią ramybę, bent jau trumpam, ypač kai pasivaikštau basa, arba kai lyja, griaudėja ir matau kokia gamta yra galinga, toks jausmas, jog pati "pasimaitinu" ta gamtos galia ir jaučiuosi žymiai geriau. visada jaučiau ryšį su ja ir tikiuosi tas ryšys nenutrūks.

View more

Tau rūpi kitų žmonių problemas ar žiūri tik savęs?

esu iš tų žmonių, kuriems labiau rūpi kitų problemos, nei mano pačios, dažnai aukodavausi dėl kitų, kartais duodavau daugiau, nei gaudavau atgal (nors atgal nieko ir nesitikėdavau), kai kurie žmonės po visko, kiek esu padėjusi ir palaikiusi morališkai, sugeba mano pačios emocinę būseną sužlugdyt vos ne iki nulio :') ir po tokių dalykų tiesiog supratau, kad aš turiu pati rūpintis savimi ir nedalint savęs visiems ir nesikišt į kitų problemas, nes kitų problemos man pačiai pridaro dar daugiau problemų

View more

Kiek laiko turi praeiti po mokyklos baigimo, kad atsigautum nuo patyčių?

aš atsigavau iškart kai tik pakeičiau mokyklą. ją keičiau ne dėl patyčių, o dėl to, kad taip susiklostė aplinkybės. kiekvienas žmogus atsigauna savaip, vieniem prireikia daugybės metų, kiti neatsigauna visai, o treti atsigauna per kelis mėnesius. priklauso nuo to, kiek stipriai padaryta trauma žmogui ir kaip jis pats tai priima

View more

Geriau iš savų klaidų pasimokyt, nei kažkuo pasitikėti?

visada laikiausi tokios nuomonės ir vis dar laikausi, kad geriau pačiai iš klaidų mokytis, o ne patarimų klausytis. nes kiti žmonės negyvena MANO gyvenimo ir mūsų patirtys gali skirtis, nesvarbu stipriai skiriasi ar ne, vistiek geriau pačiam praeit pro viską, pačiam patirt ir sužinot koks jausmas, o ne baikščiai klausytis kitų ir sėdėt ir laukt kol be jokių klaidų ir pamokų ateis geresnis gyvenimas. žinoma, jei tai liečia rimtus dalykus geriau paklausyt ir kitų žmonių, bet paprastais gyvenimo atvejais geriau mokytis pačiam.

View more

Su kokiais žmonėmis nebendrauji?

su tokiais, kurie manimi tik naudojasi, nėra ryšio tarp manęs ir jų, kurie patys nerodo iniciatyvos bendraut, nes iš pradžių jei mane sudomina žmogus, aš bandau palaikyt bendravimą, bet amžinai to daryt ir pokalbio tempt negaliu. apskritai mane tokia apatija iš dalies apėmusi, jog tegul kas nori, tas su manimi ir susisiekia, nes man taip jau nusibodo lyst kitiems vos ne į šikną, bet kai nelendu, lieku visiškai viena, kas irgi knisa.

View more

Ar sunku mąstyti?

su kiekvienu mėnesiu mano galvoje minčių košės padaugėja, jog atrodo, kad išprotėsiu. atrodo, kad išsisprendė visos problemos, bet galvoje tiek daug visko liko, ir jau nebežinau, kur dėt visas mintis ir visus jausmus. tad atsakant į klausimą, man pastaruoju metu sunku mąstyt, žiauriai, nors ir bandau užsimiršt, nes jau būdas "leist sau išliūdėt" visą liūdesį, jau nebepadeda.

View more

Greit prisiriši prie žmonių ar labiau juos atstumi?

yra žmonių mano gyvenime, prie kurių esu žiauriai prisirišusi, tačiau prisirišu ne prie visų, kai kurių žmonių gali ir nebūti mano gyvenime, man nei šilta nei šalta ir šiuo metu prie naujų žmonių visai neprisirišu. o tie žmonės, prie kurių esu prisirišus, sugebėjo mane "pamokyt", kad geriau neprisirišt ir tvarkytis visada vienai. niekas niekam nieko neprivalo, neprivalo likt, neprivalo duot tai, ko nori. pagaliau ne tik įsikaliau šią taisyklę į galvą, bet ir teko patirt, kaip ją įgyvendint ir kokios pasekmės laukia, kai prisirišus tikiesi per daug ir gyveni iliuzijose

View more

Kėbli sitoacija gyvenu su draugu bet jis labai pasikeitė pradėjo smurtauti netik fiziškai bet ir sihologiškai ..noriu skirtis bet bijau pradėti viena viska neturiu darbo pajemų sunku surasti darba kai labai esi kompleksuotas žmogus jau išėjimas į lauka įra didelis iššukis..prašau patarkit😣

geriau sunkiai, bet viską pradėt iš naujo, nei visiškai praras savigarbą ir leist kitam žmogui tave žalot, skaudint ir žemint emociškai ir psichologiškai. dabar daugybė įvairių organizacijų, kurios padeda tokiose situacijose atsidūrusioms moterims, tad geriau nepatingėt ir pasidomėt jomis, jei iš tiesų labai nori ištrūkt iš to pragaro

View more

Kokių turi problemų su savimi?

emocijų nevaldymas ir perdėtas jų dalinimasis su kitais, kai reikia tiesiog kažkam išsikalbėt, dalintis savo gyvenimų, savo emocijom, nervais, ir viską išdalint, kad būtų lengviau pačiam viską ištvert. apskritai greit užsidegu, kartais per jautriai viską paimu į širdį, dažnai reaguoju per daug rimtai, tiesiog tų problemų begale, dar esu intravertė, sunku bendraut su žmonėmis, sunku lipt iš komforto zonos, tiesiog pilnas maišas problemų, kurias pamažu bandau tvarkytis

View more

Kaip praskaidrinat nuotaika sau ?

Vytautas Šukys
kai užeina tiesiog liūdesėlis, tuomet aš nieko nedarau, nes žinau, kad jis pats praeis, o man tereikia išsimiegot ir pailsėt. pastaruoju metu man buvo labai sunku, jog jau save pačią prievartą traukt reikėjo iš visos tos juodos liūdesio skylės, nes kitu atveju mano emocijos ir mano apskritai gyvenimas vėl nusivažiuotu į depresija. svarbiausia iš pradžių suprast priežastis, dėl ko taip blogai, o tuomet jas spręst. praskaidrinau sau nuotaika tiesiog paleisdama visą negatyvą savyje, atidaviau visą savo situaciją tiesiog laikui ir Visatai į jos rankas, nebekuriu jokių scenarijų galvoje, tiesiog gyvenu dabar ir stengiuosi dabartyje įžvelgt kažką gero, pradėjau labiau domėtis mane traukiančiais dalykais, daugiau bendraut su kitais ir tiesiog planuotis savo laiką, dažniau lįst iš namų. taip pat mintis gerai nukreipia serialai, linksma muzika, buvimas tarp žmonių, šokoladas ar maistas apskritai ( mano atveju netinka, nes kai esu vos ne depresijoj, man maistas nelenda ir pykina beprotiškai), taip pat sportas gali padėt ir apskritai, visa veikla, kurią apleidai, dėl savo emocijų. jei jau viskas ant ribos, geriausia eit pas psichologą.

View more

Šaunuolė, taip ir toliau, pamatysi, bus geriau

"viskas vyksta susitikimų ir išsiskyrimų ritme: susitikimas yra pasaulio sukūrimas, išsiskyrimas - pabaiga." ši frazė puikiai atitinka mano dabartinę būsena, tačiau atrodo, jog viskas pasibaigs dar net nesukūrus, tačiau bet kuriuo atveju pabaiga atneš naują pradžią ir mano pačios kažkokį atgimimą. turiu daugybę abejonių dėl to, kas vyksta ir kaip pati turėčiau elgtis, tos abejonės verčia mane viską mest, nesistengt, nes atrodo kad ir kiek stengčiausi būti savimi, stengčiausi išlikti rami, mane vis išblaško, tuo pačiu atrodo, jog niekada nebūsiu tokia, kokios reikia būtent tam žmogui, dėl kurio vyksta visą tai. turiu beprotiškai stiprią nuojautą, jog turėčiau apeiti visas savo abejones ir eiti pirmyn "kaip tankas", nepasiduoti ir siekti to, ko aš noriu, turiu valdyti savo emocijas, nepasiduot provokacijoms ir tiesiog tikėti šviesia ateitimi, turiu "gyventi savo gyvenimą", bet visą laiką tą ir dariau, gyvenau, dabar gyvenu įdomiau, nes mano emocijų jūra ošią, kaip per didžiausią audrą (prisideda tiek moteriški dalykai (pms), tiek dalykai kurie vyksta pasaulyje ir kt), beprotiškai stengiuosi valdytis, rasti tą pusiausvyrą ir balansą ir labai smagu, jog dažnai pavyksta tai padaryti, bet beprotiškai lengva vėl krist į tą besiblaškančią jūrą.
baimės ir abejonės kyla dėl to, jog nebesijaučiu verta to žmogaus, atrodo, niekada nebūsiu tokia, kokios jam reikia, nesugebėsiu suteikt laimės jo gyvenimui, nors anksčiau buvo priešingai. jaučiuosi taip, lyg būdama savimi negalėčiau pritapt prie jo aplinkos, nors jis man pasakytų priešingai. liko tiek nedaug iki to, jog mūsų susitikimas būtų "ranka pasiekiamas", bet vėlgi, kyla abejonių, jog tai nieko nepakeis, jog jau per vėlu, jog jo širdį tuoj užims kita, kuri sugebės būdama savimi vėl jį apkerėt. dėl to buvimo savimi, aš jaučiuosi taip, lyg net man nebūtų progos parodyt kokia aš esu būdama savimi, nes jaučiuosi tiesiog gožiama, kartais pati save gožiu, dėl visų tų abejonių ir baimių, jog būdama savimi padarysiu vėl kažką ne taip. mane nervina, jog greičiausiai net negausiu galimybės parodyt, įrodyt, jog aš noriu stengtis, pasiruošusi tam. taip pat dažnai buvau kaltinama jog skubu, tačiau kaip neskubėt, kai iš pat pradžių mane skatino tam? niekas nevertė manęs mylėt, iš pradžių tai buvo abipusis pasirinkimas, dabar tai tiesiog klaida, kuri sugriovė viską. kad ir kokia beviltiška situacija dabar yra, nežadu pasiduot, kol kas rimtai nenoriu pulti į santykius, tačiau noriu jog pagaliau mane išgirstų ir pamatytų, tuo labiau jog pats pats to nesuvokdamas man suteikia vilčių. tiesiog noriu pažint, leist laiką kartų, apie nieką negalvot, apie jokius įsipareigojimus ar rūpesčius, noriu abipusio supratimo ir visą tai galėtų išsirutuliot į kažką daugiau. laikas parodys, ar pasirinkau tinkamą žmogų ar ne, tačiau manau ne veltui aš pirmą kartą taip įsikibau į žmogų, kuris taip pat kiek suprantu, nenori paleisti ir manęs (arba tai vėl mano išsigalvojimai).
atsiprašau tų, kuriems teks skaityt, bet reikėjo išsiliet

View more

Turi gerą iškalbą?

turiu gerą "iškalbą" kai reikia kažką parašyt, kai reikia pakalbėt, tai nesu labai iškalbinga, nebent man patinka bendraut su žmogumi arba tiesiog nori nenori reikia kalbėt, tuomet prisiverčiu savyje susirinkt visus iškalbos likučius ir bandyt kažką lipdyt savo kalboje iš jų. iš tiesų labai daug mąstau ir mintyse viskas skamba gerai, arba viskas skamba gerai kai rašau, tačiau kai praveriu burną visas tas "iškalbingumas", visos tos mintys išblėsta

View more

Koks alus skaniausias? Aš čia pasiėmiau kelis variantus neregėtus, net man jų skoniai visi vienodi.

ixy
nemėgstu alaus, bet kai pradedu ji gert, pradeda patikt, nežinau kas per principai pas mane ir nusistatymas, kad alus "ne moteriškas gėrimas", bet tik paragavus mano nuomonė staigiai pasikeičia ;") o šiaip nė kiek nesiorentuoju tarp tų visų skonių ir rūšių, tai skaniausio tau padėt išsirinkt negaliu, tuo labiau jog mūsų skoniai gali drastiškai skirtis

View more

04:35.. Negaliu užmigti. Kankina mintys apie žmones, kurių niekada nesutikau ir nesutiksiu. Nesuprantu ką tokio blogo padariau, kad būčiau verta taip jaustis. Ir dar braškių valgiau vakar, tai rūgštys kyla. Eisiu sodos gert, nes vaistų, deja, neturiu.// Ar pamenat kaip praeitame gyvenime mirėt?

ixy
man žiauriai patinka tavo trumpa įžanga prieš užduodant klausimą, tas trumpas pasakojimas, smagu, jog daliniesi dalele savo gyvenimo
mane dažnai aplanko mintys apie savo praeitą gyvenimą, kartais jaučiu keistą nostalgiją seniems laikams, taip pat turiu nuojautą, jog gyvenau ne kartą, vis skirtinguose laikotarpiuose. kaip būtent miriau nė nenumanau, bet viena iš mirčių visai galimai galėjo būti sudeginimas ant laužo arba kitokia mirtis, susieta su raganų kankinimais :')

View more

Next