reikia, labai, beprotiškai, ypač šiuo laikotarpiu ir ypač šią vasarą, nes tik gamtoje dabar sugebu atrast kažkokią ramybę, bent jau trumpam, ypač kai pasivaikštau basa, arba kai lyja, griaudėja ir matau kokia gamta yra galinga, toks jausmas, jog pati "pasimaitinu" ta gamtos galia ir jaučiuosi žymiai geriau. visada jaučiau ryšį su ja ir tikiuosi tas ryšys nenutrūks.
jautriai žiauri. esu jautri, tačiau su jautrumu pasireiškia ir žiaurumas, nes jautrumo sukeltoje būsenoje nevaldau emocijų ir galiu prikalbėt daug negerų dalykų. tačiau kartais mano žiaurumas pasireiškia visišku nejautrumu, nes nesijaučiu privalanti būti kempinė, kuri sugeria kitų skausmą, arba asmenine psichologe.
INFP užtikrintai.
metams bėgant išmokau, nes kas gi daugiau, jei ne aš pati, apginsiu save, niekas neprivalo to daryti už mane
mes patys kuriame savo "likimą". viena ateitis neegzistuoja, yra daugybę jos variantų, daugybę įvairių galimybių ir viskas priklauso nuo to, ką mes darome DABAR. ir visą laiką mes gyvename dabartyje, joje tobulėjame ir nuo dabarties priklauso kas bus rytoj
aš savo "košmarus" sapnuodama atsikeliu su šypsena, tai, jei turi stiprią psichiką ir nebijai kraujo, visai nesiginčyju
nekenčiu kai man pradeda aiškinti ir vadovauti dėl to, kas liečia mano pačios gyvenimo kūrimą. žinoma, patarimai yra gerai ir į juos kartais atsižvelgiu ir išklausau, tačiau nekenčiu kai man tiesiogiai sako ką turiu daryti ir kaip, tuomet man norisi specialiai daryti viską priešingai. toks požiūris iš dalies kvailas, bet tiesiog tokia esu
nuo praeitų metų paskutinio vasaros mėnesio iki naujųjų metų nieko neveikiau, grynai, tą dalį vasaros maždaug pragulėjau lovoje, o prasidėjus mokslo metams net neįsivaizduoju, kaip sugebėjau susiimt ir mokytis. man tas laikotarpis dabar galvoje atrodo kaip chaoso ir tuščios juodos vietos dėmė, nepamenu beveik nieko, dėl tam tikro patirto sukrėtimo, kuris dabar man atrodo vaikiškai juokingas ir mažareikšmis
manau, kad taip, nebent turėčiau išsigydyti savo emocines ir vaikystės traumas bei "nusileist" ant žemės, nes kitų atveju arba man būtų pragaras gyvent su mano "standartų" neatitinkančiu žmogumi, arba tam žmogui būtų per sunku ištverti tai, kokia aš crazy dažniausiai esu
tam turiu gan stiprią nuojautą, ir jei kas meluoja, aš pradedu jausti, jog kažkas yra negerai ir dažniausiai mano nuojauta pasitvirtina.
neturiu vienos mėgstamiausios, apskritai, man patinka visos spalvos, tačiau išskirčiau tamsiai mėlyną, pilką, tamsiai žalią ir tamsiai raudoną. man patinka tamsių spalvų "gilumas", rūkas (pilka arba jos atspalviai) irgi beprotiškai žavi.