Nei lašo negėriau per naujus :) Ačiū, tau taip pat.
Labutis sekamukai:) Šiandien klausimas bus toks: Ar pasitikite savimi kai užlipate ant scenos, arba prieš klasę?
Dar jaigu galit coveri kokį numeskit:) Dėkui:)
Geros dienos:)
Labas, pasitikiu ar ne, tai nežinau. Visada, kai reikia atsistoti prieš klasė ar ant scenos pradedu labai drebėti...dauguma būna taip. Arba kai reikia atsiskaityti ką nors, tai visa išraudonuoju ir pritrūksta oro..
Viskas prasidėjo seniūnijos pastate. Antrame aukšte yra biblioteka. Tą dieną aš buvo su drauge. Ji norėjo nueiti iki bibliotekos, tad aš jos palaukiau apačioje. Laukiu, laukiu ir į galvą šovė mintis, kad reikia ją išgąsdinti (ir dažniausiai man pavyksta). Girdžiu, kad kažkas lipa laiptais žemyn ir pagalvojau, kad tai mano draugė. Pasislėpiau ir pasiruošiau išgąsdinti. Priartėjo prie manęs aš iššokau prieš akis ir sakau "Bū". Bet tai buvo ne mano draugė, o klasioko mama. Į mane pasižiūrėjo ir nuėjo, o aš žiauriai susigėdau ką padariau...Užtat juokinga prisiminti šitą.
Seniau galvodavau. Kai niekas nesiseka, tavęs neišklauso, pamiršta, nemyli ir šauna tokia mintis "Kam aš reikalinga šiame gyvenime", "Nebenoriu kentėti, gal pasitraukti?" ir pan. Bet po kiek laiko vis pamiršdavau tą mirtį ir eidavau į priekį. Šiuo metu bijau mirties. Man baisus pats mirties procesas, kad tavęs nebėra, miegi amžinu miegu, nebegali mylėti, saugoti.
Klausykis muzikos. Kalbėk. Juokis. Šypsokis (kad ir per prievartą). Plok rankomis, šokinėk ant lovos ir pan.. Nusipirk ką nors. Paskambink tam kas tave visada pralinksmina. Pažiūrėk komediją. Iškrėsk pokštą. Mąstyk pozityviai. Nusipiešk sau ant rodomojo piršto besišypsantį veiduką. Piešk šypsenas visur kur netingi. Peržiūrėk senas nuotraukas (kad ir one.lt )
Už (jei nužudė žmogų) Kam be reikalo juos laikyti tame kalėjime ir leisti gyventi... Mirtis už mirtį. ! Galbūt net ir pamažėtų tų mirčių (būtent dėl tokių žmonių,kurie nužudo).
Never let me go :) Trys bičiuliai užaugo internate, kuriame buvo ribojami bet kokie kontaktai su išoriniu pasauliu. Ilgainiui jaunuoliai sužino, kad jie klonai, kuriems lemta tapti organų donorais. Geras filmas. Mokykla, pabaiga :(