Dalis žmonių gebėjimą atleisti vertina kaip vertybę, kurią turi ne kiekvienas. Ar tu atleistum žmogui, kuris gailisi ? Kaip manai, ar gebėjimas atleisti yra vertybė ? Norėčiau išsamaus atsakymo :)
Atleist, atleisčiau tik neprižadu apie tokius pat santykius su tuo žmogumi kurie buvo. Be reikalo nepykstama kaip sakant :) Na mano nuomone taip, gebėjimas atleisti yra vertybė. Tiesiog dažnai žmogus nemato savo klaidų kol jam kaip sakant su pirštu neparodai, o aš dar tuo labiau esu iš tų kuri nenori ten iškart rėžt į akis kas man nepatinka, nes tiesiog nenoriu nieko įžeist. Bet kai pratrūkstu tai geriau tiesiog atstot nuo manęs. Nes tai būna vienas iš ženklų, kad aš tiesiog pavargau nuo to žmogaus. Juk kiekvieną kartą nepasakysi kas yra blogai.. Dažnai aplinkiniai nurodinėja kaip kiti kažką ne to daro ir pan paprasčiausiai nepažiūrėdami į save.. Nesame šventi tai kam apskritai kažką teisti?? Taip, suprantu savo nuomonę galima išreikšti, bet ne kiekvienam žingsnį ir ne vadovauti. Jei tau kiekvieną dieną tame žmoguje kažkas kliūna tai tiesiog nebebendrauk.. Gi nesame visi skirti vienas kitiam
Tai tikiu :) bet man pačiai nelabai tai patinka, nes žmonės tik susipažinę su manim ne visada gali pamatyt mano tikrą veidą, nes dažniausiai nebūnu labai kalbi
Esi drąsi ar kaip tik ne?
(pasidalink šiuo klausimu ant sienos)
Realiai esu drovi ir kartais net per daug.. Greit raudonuoju, pasimetu, o šiaip dažnai iš bandymo perlipt per save susimaunu :D Man kartais net sunku palaikyt akių kontaktą.. Nors kaip tik norėčiau žiūrėt į tą žmogų.. Bet matymas, jog jis žiūri į mane.. Nesveikai sugėdina :|