Nes turiu iki kaklo darbų. Plius mokausi: kinas, teatras, paskaitos, pamokos ir t.t. Pailsėsiu kai numirsiu. :D
Ar dabar pas tave visada bus anonimiški klausimai?
Manau, tegu būna, kol ir vėl nesunervins. Reikia gyvenime truputį pokyčių, be to daugiau žmonių galės užduoti klausimus. Ne tik ask'o turėtojai, bet ir tie, kurie jo neturi.
Kas buvo tavo vaikystės herojus? Ką laikai savo herojumi dabar?
Mano vaikystės herojus buvo Optimus Prime iš Transformerių. Labai juos mėgau. Net buvau iš tėčio kompiuteriams skirtų detalių vieną sukonstravusi. Išnaudojau daug lipnios juostos. Tėtis pyko truputį tą kartą. Kas mano herojus dabar? Manau, Egis. Jis visada mane išgelbėja, kai to labiausiai reikia.
Realiai šiais laikais už pinigus gali nusipirkti visiškai viską. Kas įeina į tą žodį viskas: sveikata, namai, darbas, pripažinimas, statusas, net meilę ir draugus. Ko tikrai nenusipirksi, tai gyvenimo. Kai ateina giltinė, visi prieš ją tampa lygūs ir jokia suma jos nepatenkins.
Kokia daina tau primena vaikystę?
Gal keistai nuskambės, bet vaikystę man labiausiai primena Meat Loaf daina I'd Do Anything For Love. Kai buvau mažytė tėvai per TV žiūrėdavo muzikines laidas (kaip fonas darbams). Tada dažnai leisdavo Meat Loaf'o šią dainą. Aš žiūrėdavau klipą ir lakstydavau po namus rėkdama "Mama, mama, rodo dėdę su nagais".http://www.youtube.com/watch?v=9X_ViIPA-Gc
Per abiturientų vakarą skaitėme savo parašytus 12 klasėje laiškus. Koks gyvenimas bus po 5 metų. Kaip jį įsivaizduojame. Aš beveik 100 poc. pataikiau. Tik keli niuansai buvo į šoną. Nuo 8 klasės sakiau, kad dirbsiu kažką su menais, be to mane pradėjo traukti teatras. Tai buvo mano siekiamybė, iššūkis sau. Kai niekas netikėjo, kad net išdrįsiu užlipti ant scenos ir ką nors suvaidinti, sugebėjau tą įrodyti ne tik kitiems, bet ir sau. Tai didžiausias mano gyvenimą pakeitęs iššūkis.
Kaip pradedama nekęsti žmonių?
Kad aš žinočiau. Galbūt tada kai pradedi nekęsti savęs arba kai tave užvaldo „drakonai“: pavydas, pasišlykštėjimas, arogancija, pasipūtimas, savęs pervertinimas ar nuvertinimas. Neapykanta yra nuodas, kuriam nereikia pasiduoti. Tu imi nepastebėti kaip po truputį imi virsti Gulumu iš Žiedų valdovo. Neapykanta palengva užvaldo tavo mintis, jausmus, širdį. Įsiskiepija į tave, o tu to net nepajunti. Neapykanta pats didžiausias žmonijos nuodas, kurio reikia vengti, nes kai apsinuodiji labai sunku rasti priešnuodį.
Tokių dienų buvo ne vieną. Kai įstojau į teatro edukologiją, kai suvaidinau pirmajame spektaklyje, pirmieji teatro festivaliai, aktorių agentūros pirmasis pakvietimas į filmavimą, universiteto baigimas, sužadėtuvės ir daug kitų nuostabių dienų.
Jei jums pasiulytu Nusifilmuoti Labai populeriame Filme, bet ta dieną pas jus Labai gero draugo gymtadienis. Ką paisirinktumete ? Kodėl? :)
Rašei, kad laiko viskam neužtenka. Tai kokie tavo prioritetai? Kam pirmiausia skiri laiką, o kam daugiausia?;D
Teatras, kinas. Tam skiriu daugiausia. Kartais net šeimos, draugų sąskaita. Tai mano prioritetas. Tada darbas mokykloje. Kai pasineriu į kūrybą su mokiniais. Tuomet laikas savaime ištirpsta.
kalbos kurias norėtum išmokti?(visos netinka :D)
Japonų, anglų, italų, ispanų, danų, norvegų, koriečių.
Ar dažnai būna taip, kad tau trūksta laiko viskam?
Laikas toks dalykas, kurio niekada neužtenka, kad ir kiek jo yra. Net jei para turėtų daugiau negu 24 valandas, o savaitė daugiau nei 7 dienas, laiko vis tiek neužtektų. Kodėl? Nes viskas priklauso nuo to kaip tu moki ir išnaudoji tą laiką. Kam jį skiri. Jei nemoki racionaliai jo išnaudoti, tai ir neužtenka. Išviso mes gyvename tokiame laikmetyje, kur visi skuba, lekia. Laikas skaičiuojamas sekundėmis. Greitas, lekiantis laikas. Toks jau tas informacijos amžius.
Ką tik pažiūrėjau naujausią seriją. OMG, kokia ji nereali, tiek daug klausimų! Taigi... Aš skaičiau knygas, beveik visas kiek yra. Serialas 100 kartų jas lenkia tiek istorija, tiek personažų išvystymu. Faktas. Iš kitos pusės knygos irgi turi savo žavesio ir šarmo. Jei sugebi atsiriboti nuo serialo. TV serijos yra labiau paaugliams nei vyresnio amžiaus auditorijai, pakankamai lengvos, vietomis žaidžiama stereotipais ir klišėmis. Visgi, kas labiausiai traukia, tai operatoriaus darbas, kompiuterinė grafika, efektai ir aktorių vaidyba. Ypač pastaruoju metu labai žavi Joseph Morgan ir Michael Trevino. Nuostabiai sukurti personažai tiek Klauso, tiek Tailerio. Žiūrėsime ar ties 6 sezonu nepradės blogėti.
ką darytum, jai ryte atsibudus sužinotum, kad esi pasaulyje viena? ką veiktum?
Oho, geras klausimas. Toks iš mokslinės fantastikos ir mistikos srities. Ne vienas filmas yra pastatytas tokiu siužetu. Ką veikčiau? Visų pirmą pabandyčiau išsiaiškinti ar aš tikrai viena. Kas nutiko, kad aš viena? Kodėl aš viena, kur mano šeima, draugai, mylimi žmonės? Bandyčiau atsakyti į visus klausimu. Tada, kaip nors išgyventi tuščiame pasaulyje. Ji užpildyti. Jei pavargčiau ar pulčiau į neviltį, tai turbūt tektų nutraukti gyvenimo liniją. Čia jau nuo psichikos priklausytų. Sunku pasakyti kas būtų jei būtų.
Kaip tau praėjo abiturientų vakaras? :)
Smagiai. Susitikau su klasiokais, buvusia mokytoja/auklėtoja. Aplankėme žalius suolus. Tokia nostalgija apėmė. Buvo labai gera su visais susitikti.
Kodėl pastaruoju metu būni prisidažiusi?
Nes tam yra tam tikros aplinkybės. PVZ. Abiturientų vakaras.
Šiandien turėjau nuostabią dieną. Pirmą nufilmavome smagų 30 sekundžių miniatiūros eskizą, o vakare su sese ir mama žiūrėjau dievišką filmą pavadinimu „Gone with the Wind“ (1939).