Man patinka paveikslai. Jie kabo ilgus metus, po to nei iš šio, nei iš to, be jokios priežasties - POKŠT - ir nukrenta. Pakabinti ant vinies, niekas jų nejudina, bet visiška tyla, o jie - POKŠT. Be priežasties. Kodėl būtent dabar? Nežinia. Galvok, ką nori. Tai vienas iš dalykų, apie kuriuos geriau negalvoti, nes kitaip išeisi iš proto. Kai nukrenta paveikslas. Kai nubundi vieną rytą ir jau nebemyli jos. Kai atsiverti laikraštį ir perskaitai: kilo karas. Kai pamatai traukinį ir mąstai: turiu išvykti iš čia...