Mes patys. Mes patys sprendžiam, kada eiti, o kada sustoti, kada juoktis, o kada verkti.
Gal būt viskas ir yra surašyta net prieš mums kažką padarant, bet mes to nežinom, ir vargu ar sužinosim.
Manau, visi mes anksčiau ar vėliau, tampame kieno nors laimė. Yra tikrai labai džiugu, kai žmonės vertina kitus žmones, jų buvimą kartu su jais ir palaikymą.
O kalbant apie mane. Gal kam nors ir buvau/esu laimė. Ne man spręsti.
Iš tikrųjų, jei žmogus atsiranda mūsų gyvenime, tai ne šiaip sau. Gal, tam, kad mus pamokytų, gal, kad saugotų, o gal, kad padarytų laimingais, gal net, kad įskaudintų. Bet jei atsiranda, vadinasi ir turėjo atsirasti. Tikrai.
Pasikeisti, žiūrint kaip.. Bet šiaip žmonės keičiasi, kai supranta, kad anksčiau gyveno ne taip ar nusprendžia kažką keisti. Bet tai būna labai retai.
Shkertik arba Lovein apyrankę. O dar geriau, jei abi kartu. ;D
O jei rimtai, tai turių tokį crayzį super mega sarašiuką, kuriame parašytą, ko reikia arba ką noriu nusipirkti.
Kada nors.. ^^
Laimė, turėti žmogų, kuris supranta tavo kvailystes ir dalinasi savosiomis..
Labai malonu
Aš taip pat tave seku
Galiu ne iš savo patirties, o bendrai..
Negerk belenkiek daug alkoholio, tik dėl to, kad visi kiti geria.
Nesielk per daug lengvabūdiškai, tik dėl to, kad kitos atrodo daugiau prieinamos ir gauna daugiau dėmesio. Nereikia pamiršti, kad toks ant tokio ir kimba. Na arba.. gėrimai irgi daro savo. Faktas.
Visi neseniai priimti sprendimai dar nedavė galutinio rezultato ar susidariusios nuomonės. Todėl negaliu sakyt jis kvailas ar ne. :)
Nebent buvau kvaila, kad po mankštos suvariau du sūrelius.. Bet nebūčiau aš.
Menas labai plati savoka.
Net kito žmogaus jautimas, supratimas, yra tam tikras menas. Tikrai..
Sako ne kiekvienas supranta meną, o gal jį supranta kiekvienas, tik tą meną mato skirtinguose dalykuose?
Į šį klausimą atsakinėjau jau labai daug kartų..
Nebeturiu jėgų čia vėl lietis ir kažką aiškinti.
Ir sutikime, ne taip jau yra paprasta, gauti tai - ko nori.
