Patyčių priežastys gali būti įvairios: ☆ Vieni vaikai tyčiojasi iš kitų, nes mano, kad atrodys "kietai"; ☆ Kiti tyčiojasi, nes nori jaustis stipresni; ☆ Vaikai gali tyčiotis ir dėl to, kad patys kadaise yra patyrę smurtą ir nori tokiu būdu atsilyginti; ☆ Galbūt tie, kurie tyčiojasi, tiesiog jaučiasi labai blogai ir taip elgdamiesi mėgina pasijusti geriau;
◇Tvarkingi. ◇Draugiški. ◇Turintys humoro jausmą. ◇Kurie rūpinasi savo panele, saugo ją bei myli. ◇Kurie kai būna su panele ir kai būna su draugais elgtųsi taip pat, kaip elgiasi, kai būna vieni, o ne taip, kad nekreipia į ją dėmesio, šneka tik su savo draugais. ◇Patinka nuoširdūs. ◇Užjaučiantys. Kad būčiau su juo lyg geriausi draugai, viską pasipasakotume vienas kitam, vienas kitą užjaustume, suprastume, patartume. Kad galėčiau prie jo būti nevaržomai, daryti nesąmones visokias ir t.t.
☆Žmonės, manantys, jog yra niekam nereikalingi, išties gana dažnai yra patys reikalingiausi. Erich Maria Remarque☆Nėra nieko, ko pasistengęs negalėtum įveikti. Svarbiausia turėti valios ir niekada nepasiduoti. Robert Corbet
Seku. Kada Tu jautiesi geriausiai? Ačiū už atsakymą. :)
Kai gaunu komplimentą. Kai yra su kažkuo pasikalbėti. Kai žmonės man nusišypso. Kai gaunu ko noriu. Kai pavalgau.. Bet ne per daug.. Kai mane išklauso.. Kai manimi tiki. Kai mane palaiko...♥ Kai šalta ir mėgaujuosi šilta arbata Kai išsipildo svajonės
Kaip manai, ar verta atkeršyti žmogui, kuris padarė blogo tau-(kitiems)?
Neverta.. Tiesiog reikia elgtis su žmonėmis taip, kaip nori, kad Jie elgtųsi su Tavimi pačiu.. Bet dažniausiai būna tokia biški supista realybė, kad su žmogumi elgiesi gerai, o Jis su Tavim kaip su paskutine šiukšle.. Žodžiu, nebus niekada taip, kaip nori.... This is real life, no a tale..
''Kartą maža mergaitė paklausė vyresnio brolio: -Kas yra meilė? Jis jai atsakė: -Tai kai tu kasdien vogi iš mano kuprinės šokoladą.... o aš ir toliau jį dedu į tą pačią vietą."
Na, taip, esu pavydi. Nesakau, jog galėčiau žmogų užmušti iš pavydo ar kažką tokio padaryti.. Tisiog, išmokau savo pavydą valdyti, tai man kaip mašina - noriu spaudžiu gazą, noriu - stabdau, tačiau visada kartojau ir kartosiu, kad VISKAS turi turėti savo ribas, todėl tas "ribas" aš ir išmokau jausti, išmokau parodyti kada pavydžiu ir kada ne, išmokau nepykti dėl smulkiausio menkniekio. Kitaip sakant, pas mane pavydas proto ribose. xd
X Žmones gadina alchogolis, rūkalai. Jie gadina ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. X Keiksmažodžiai ir noras pavaidinti kietais.. X Žmonių nesuvokimas, kad gyvenimas yra gražus ir, kad juos supa mylintys artimieji, draugai.. X Gadina mūsų pačių principai. Šiais laikas žmones gadina begalis dalykų, kurie kartais yra beprasmiški.
Gero gyvenimo. Turiu omenyje, kad pirmiausia reikėtų žmonių, kurie būtų artimiausi sielai ir ištikimiausi žmonės, kurie eis gyvenimo keliu kartu su Tavimi. Būtų malonu sulaukti į svečius ateinančių dalykų, kaip kad "sėkmė", "laimė", "meilė". Kad gyvenimas šypsotųsi man, nekreipiant dėmesio į tai, kad gal kartais aš nesišypsočiau jam. Tokių dalykų kaip "džiaugsmas" mano gyvenime retai yra, todėl labai sunku išmąstyti dalykus, kurie tokius jausmus sukeltų. Kadangi turiu problemų su žmonėmis, jie vis išeina ir palieka, niekas nepasiryžta pasilikti kiek ilgiau, tad labai norėtųsi jog tokie žmonės atsirastų, kurie ištikus sunkiam laikotarpiui nesusisuktų ir ieškotų kur lengviau. Man dabar labiausiai reikia išsigydyti ligą, padaryti taip, kad būtų stabili mano emocinė būklė, mokėti suvaldyti jausmus, iš blogo paversti į gerą ir žvelgti į gyvenimą šviesiomis, optimistiškomis akimis. To manau užtektų, kad jausčiau džiaugsmą.
Gyvenime manau yra svarbus kiekvienas dalykas. Mylėti ir būti mylimam, džiaugtis kitų meilę, nepavydėti dėl dalykų kurių mes neturime, o gal būt ir turime tačiau nesureikšminame, nepastebime, džiaugtis kiekvieno žmogaus šypsena, laimės akimirka, nuoširdžiais žodžiais, kitų pastangomis dėl mūsų, suprasti kritiką, ir apgalvoti savo veiksmus, neprisirišti prie žmonių,kurie nenori su mumis turėti nieko bendrą, suprasti kitus, nes supratingumas žmonėms patinka, neignoruoti patyčių, ir patiems to nedaryti, nes mums tai yra laikinas dalykas, o kažkam pasakyti ar parašyti žodžiai galbūt reiškia daug, galvoti apie savo veiksmus, vertinti savo klaidas, nes žmogaus kuris nedaro klaidų turbūt nėra, atleisti tiems,kuriems gyliai širdį nori atleisti,tačiau neleidžia principai, vertinti save ir mylėti, nes mylėdamas save parodysi žmonėms,kad gerbi save, ir jie tave gerbs, suprasti,kad laimė nėra kažkokie pinigai, nes pinigai ateina ir išeina, laimė yra kažkas tyro, kažkas tokio ko galbūt ir apibūdinti neįmanoma.