Ieškai įdomių žmonių?
Ieškau
Ask @Modeliukas351
Kiek kartų buvai įsimylėjęs (-usi)?
Vieną....
Liked by:
Saldi Druska
Ice Tea
eglė ⛏
Pastumk ant @alonewhitewolf. Kažkokia daune tai ji gyva, tai mirusi, tai vel gyva. Aiskiai skiedzia. Kas pastums gaus is manes laiku ir pradesiu sekti
O aš tikiu, kad taip buvo jai, nes pats keistų nutikimų išgyvenau...
Ir na, neturiu dėl ko stumti, nes nesimaišo, o jei maišytųsi gražiai paprašyčiau pasitraukti iš kelio prasilenktume ir tiek...
O dėl tų "likes ir sekimo" ši karta juokinga tuom, likes čia, likes fb...
Dėmesio norit?
Ir na, neturiu dėl ko stumti, nes nesimaišo, o jei maišytųsi gražiai paprašyčiau pasitraukti iš kelio prasilenktume ir tiek...
O dėl tų "likes ir sekimo" ši karta juokinga tuom, likes čia, likes fb...
Dėmesio norit?
Liked by:
Ice Tea
Related users
Pratęsk, kad rimuotųsi: „Pro savo langą aš matau...“
Tamsą ir tuštumą savo širdies...
Liked by:
Ice Tea
Padaryk foto koležą iš gautų dovanų ir įkelk foto į čia! (Per Kalėdas). Na ir palinkėjimą visiems kas skaito šį tavo atsakymą. :)❄
NESVENCIU SVENCIU...
O visus kas svencia...
Su Sventem...
O visus kas svencia...
Su Sventem...
Gašlumas traukia ar atstumia?
Apnuoginti kuna tik pries ta, kuris pamilo tavo apnuoginta siela...
Tai butu vienas zmogutis ir viskas...
Bet dabar meile tapo kuniska trauka, siekiu sau visapusiskos naudos...
Tai tapo tarsi narvelis, kuriame pati meile numirsta...
Tai lyg medelis, gele, jei nesirupinsi nepriziuresi, nelaistysi siluma tai ir nuvys...
Ir nieko nebeliks...
O gaslumas/poslumas tai tik gyvuliskas instinktas ir gamtos dovana...
Bet ja turime moketi vertinti, dalintis ja tik su tuo musu isrinktuoju zmoguciu....
Tik kazkodel zmones is to padare nezinia ka...
As suprantu, kai tu tokius dalykus darai su zmoguciu, kuri tikrai myli...
Bet ir tai pirma pamilti to zmogucio siela, vidini visapusiska grozi ir tada kuna...
Ir gali tokius dalykus daryti, nes na tai gali buti tarsi prieskonis santykiuose ir tiek...
Bet ir tai turi viskas buti skoningai, nes jei perdesi perdaug jo, na ir nebera harmonijos...
Bet kaip dabar vyksta eh...nieko mokosi dar zmones...
Ir toks dalykas ar aplomai viskas...
Prisilietimai, bucinukai gali buti begalinio svelnumo ir silumos forma...
Tai butu vienas zmogutis ir viskas...
Bet dabar meile tapo kuniska trauka, siekiu sau visapusiskos naudos...
Tai tapo tarsi narvelis, kuriame pati meile numirsta...
Tai lyg medelis, gele, jei nesirupinsi nepriziuresi, nelaistysi siluma tai ir nuvys...
Ir nieko nebeliks...
O gaslumas/poslumas tai tik gyvuliskas instinktas ir gamtos dovana...
Bet ja turime moketi vertinti, dalintis ja tik su tuo musu isrinktuoju zmoguciu....
Tik kazkodel zmones is to padare nezinia ka...
As suprantu, kai tu tokius dalykus darai su zmoguciu, kuri tikrai myli...
Bet ir tai pirma pamilti to zmogucio siela, vidini visapusiska grozi ir tada kuna...
Ir gali tokius dalykus daryti, nes na tai gali buti tarsi prieskonis santykiuose ir tiek...
Bet ir tai turi viskas buti skoningai, nes jei perdesi perdaug jo, na ir nebera harmonijos...
Bet kaip dabar vyksta eh...nieko mokosi dar zmones...
Ir toks dalykas ar aplomai viskas...
Prisilietimai, bucinukai gali buti begalinio svelnumo ir silumos forma...
kam sunkiau atleisti: sau ar kitam ?
Sau...
Prasau...maldauju net nezinau kaip...
Maldauju tiesiog pasakykite kaip atleisti sau, nes tai kas manyje kartais kone zudo...
Kiekviena smulkmena, kuri mano akimis paveike kazka kita neigiamai..
Net ir uoduka, net ir zolyte jau kone...skandina i tamsa...
O ta tamsa atstumia nuo visu net paties saves...
Jei ne vienas zmogutis as isvis, ko gero, sedeciau tamsoje...
Tamsiausiame kamputyje vienas...
Kur sviesa nepatenka...
Kad ir spintoje ir neiseiciau i dienos sviesa, vengciau bet kokios sviesos...
Iki kol sis fizinis kunas numirtu...
Isvis tada nebesinori net pabusti...
Nuo pat mazens del kiekvienos neigiamos micro smulkmenos zmoguciui...
(Ar net nepasinaudojimo galimybe padeti kazkam, kad ir suniuka gatveje pamaitinti)
Kuris nors truputi rupi...
Ir net nebutinai zmoguciui norejau atsiriboti nuo viso pasaulio...
Paskesti i visiska tamsa, nors as jos ir bijojau/bijau tiek kad oro trukdavo kone joje...
Taciau po to as bijojau "uzgauti sviesa" tada kai ji sviecia i mane...
Ir net eidamas lauke apsirenkdavau juodai taip, kad sviesa manes nepasiektu...
Ir gyvenime nesu sapnaves niekada...Ir nesu mates savo sviesos...
Heh cia kaip dienorasti rasau wow...
Na bet koks skirtumas ar ne...Ar kas pasikeis kad cia truputi issiliesiu...
Tai va as save grauziu net del dalyku, kas nutiko vaikysteje...
Na, ne tiek kaip tose akimirkose, nes tada norejosi kone uzsikasti zememis...
Bet visviena, tiek kad galeciau apsiverkti ko gero...
Norisi tada net nebuti gimus...Tiesiog norisi kad nebebuciau, nebeegzistuociau...
Nes tada norisi pabegti nuo saves ir nuo viso pasaulio...
Bet...gali pabegti nuo pasaulio, o kaip pabegti nuo saves...
O gal to nereikia...gal kaip tik reikia begti i save, jei randi kita save...
Bet visviena, net jei taip...um...as nenoriu tos kitos saves, uzgauti savo tamsa...
Ir...nezinau net...
As tos kitos saves, kuri yra sviesa...
As bijau ta sviesa uzgauti su savo tamsa labiau nei bet ko gyvenime...
Ji man daug brangesne uz mane pati, jos sviesa daug brangesne uz viska man...
As paskaitysiu veliau ta atsakyma po menesio ir galvosiu man kuku...
Bet tas kuku skamba mielai taip vaikiskai aww :)
Prasau...maldauju net nezinau kaip...
Maldauju tiesiog pasakykite kaip atleisti sau, nes tai kas manyje kartais kone zudo...
Kiekviena smulkmena, kuri mano akimis paveike kazka kita neigiamai..
Net ir uoduka, net ir zolyte jau kone...skandina i tamsa...
O ta tamsa atstumia nuo visu net paties saves...
Jei ne vienas zmogutis as isvis, ko gero, sedeciau tamsoje...
Tamsiausiame kamputyje vienas...
Kur sviesa nepatenka...
Kad ir spintoje ir neiseiciau i dienos sviesa, vengciau bet kokios sviesos...
Iki kol sis fizinis kunas numirtu...
Isvis tada nebesinori net pabusti...
Nuo pat mazens del kiekvienos neigiamos micro smulkmenos zmoguciui...
(Ar net nepasinaudojimo galimybe padeti kazkam, kad ir suniuka gatveje pamaitinti)
Kuris nors truputi rupi...
Ir net nebutinai zmoguciui norejau atsiriboti nuo viso pasaulio...
Paskesti i visiska tamsa, nors as jos ir bijojau/bijau tiek kad oro trukdavo kone joje...
Taciau po to as bijojau "uzgauti sviesa" tada kai ji sviecia i mane...
Ir net eidamas lauke apsirenkdavau juodai taip, kad sviesa manes nepasiektu...
Ir gyvenime nesu sapnaves niekada...Ir nesu mates savo sviesos...
Heh cia kaip dienorasti rasau wow...
Na bet koks skirtumas ar ne...Ar kas pasikeis kad cia truputi issiliesiu...
Tai va as save grauziu net del dalyku, kas nutiko vaikysteje...
Na, ne tiek kaip tose akimirkose, nes tada norejosi kone uzsikasti zememis...
Bet visviena, tiek kad galeciau apsiverkti ko gero...
Norisi tada net nebuti gimus...Tiesiog norisi kad nebebuciau, nebeegzistuociau...
Nes tada norisi pabegti nuo saves ir nuo viso pasaulio...
Bet...gali pabegti nuo pasaulio, o kaip pabegti nuo saves...
O gal to nereikia...gal kaip tik reikia begti i save, jei randi kita save...
Bet visviena, net jei taip...um...as nenoriu tos kitos saves, uzgauti savo tamsa...
Ir...nezinau net...
As tos kitos saves, kuri yra sviesa...
As bijau ta sviesa uzgauti su savo tamsa labiau nei bet ko gyvenime...
Ji man daug brangesne uz mane pati, jos sviesa daug brangesne uz viska man...
As paskaitysiu veliau ta atsakyma po menesio ir galvosiu man kuku...
Bet tas kuku skamba mielai taip vaikiskai aww :)
Eitum pažaisti su manim slepynių?
Einam! Rimtai noreciau pabuti vaiku su kuo nors tarsi grizti kartais i vaikyste...
Vakarais, savaitgaliais ir siaip po visko (sistemos dalyku) grizti i vaikyste...
Tada mazi dalykai, kurie nieko rodosi nekainuoja suteikdavo TIEK LAIMES...
Zaidimas slepynemis, gaudynemis, auksta zeme, zaidimas su gelytemis, lapais ir pan...
Nebuvo to, kad tas zmogus ar tas negrazus ir pan, nebuvo ir to, kad noriu to tik sau...
Buvo noriu to nes noriu, kad ir kitas turetu, noriu dalintis...
Visi atrode grazus visi buvo savotiskai patrauklus, trauke aki...
Net ir maziausios smulkmenos atrode ypatingos, magiskos, pasirodziusi vaivorykste...
Zaibai, lietutis, medziu lapai krentantys nuo medziu rudeni, bundanti gamta pavasari...
Ir tada rodosi gyvenau visa laika ir as turiu omeny gyvenau, dabar gyvenu labai retai...
Gyvenu per para gal viena valanda gal net ir maziau...
Buna istisi laikotarpiai kai visiskai negyvenu tik egzistuoju ar mirstu net...
Ir tai....nezinau kaip pasakyti stipriai zudo is vidaus...
Man leido kai kas is auksciau grizti i vaikyste neseniai keletui valandu ir as tas keleta valandu...
Jauciausi kone laimingiausias koks buvau per pastaruosius metus, minus pora gal ivykiu...
Sakeles miske, lapai, tapo mano tarsi zaislais, sakos tapo tarsi kosminio laivo vairalazde...
Sakeles lyg samurajaus kardai ir galvojau kad esu Kenshin Himura (is filmuko Samurajai X)
Lanksciau is popieriaus lektuvelius, laivelius, zaidziau su suniuku, verciausi kuliais ant zolytes...
Sukausi ratu, vadinau vyresnius zmones tetomis ir dedemis, buvau hyperaktyvus ir pan...
Tada jauciausi toks laimingas, kad sunku apsakyti, bet realiai as nieko neturejau tik viena...
Pazadinta stipriai dabarties akimirkos isgyvenima, toki koki ji turi mazi vaikai...
Pamenu vaikysteje galvojau oh suaugsiu kaip smagu, kiek laisves...
Bet as labai klydau, suaugau...primirsau kazkiek ka reiskia gyventi dabar...
Tiksliau sistema sieke atimti ta sugebejima is manes ir na beveik pavyko...
Bet pradedu prisiminti tai ir tai sukelia idomiu isgyvenimu is niekur tiesiog...
Tiesa tam reikia pozityvumo viduje jei norint pazadinti ko gero...
Nes kai esame negatyvioje busenoje ir pradedame nardyti po pasamone, praeiti ir pan...
Noreciau su ja visada gyventi dabarties akimirkoje...
Patikekit tai magiska, tiesiog paziurekite i mazamecius vaikus kitaip ir gal suprasite...
Kad galima net is ju ismokti daug ir turiu omenu mazamecius, ar is gyvunu jie panasus...
Mes esame panasesni i visus gyvus sutverimus cia Zemeje nei mums atrodo (net ir i augalus)
Ir..kur dingo musu laisve...
As rimtai jei as nuskinsiu gelyte ir pauostysiu ar versiuosi kuliais niekam nekenkdamas...
Mane laikys beprociu tiesa? Tai paklauskite saves ar jus turite laisve ir jei taip kokia?
Ar jos iliuzija ar ja tikra...Nes man regis mes laisve praradome ir tapome tik tarsi robotais..
Uzprogramuojamais tam tikromis programomis dar nuo mazens...
Kurios butu naudingos sistemos pletrai...
Ir kuriu deka mes vienas nuo kito tik tolstame, susvetimejame...
Vakarais, savaitgaliais ir siaip po visko (sistemos dalyku) grizti i vaikyste...
Tada mazi dalykai, kurie nieko rodosi nekainuoja suteikdavo TIEK LAIMES...
Zaidimas slepynemis, gaudynemis, auksta zeme, zaidimas su gelytemis, lapais ir pan...
Nebuvo to, kad tas zmogus ar tas negrazus ir pan, nebuvo ir to, kad noriu to tik sau...
Buvo noriu to nes noriu, kad ir kitas turetu, noriu dalintis...
Visi atrode grazus visi buvo savotiskai patrauklus, trauke aki...
Net ir maziausios smulkmenos atrode ypatingos, magiskos, pasirodziusi vaivorykste...
Zaibai, lietutis, medziu lapai krentantys nuo medziu rudeni, bundanti gamta pavasari...
Ir tada rodosi gyvenau visa laika ir as turiu omeny gyvenau, dabar gyvenu labai retai...
Gyvenu per para gal viena valanda gal net ir maziau...
Buna istisi laikotarpiai kai visiskai negyvenu tik egzistuoju ar mirstu net...
Ir tai....nezinau kaip pasakyti stipriai zudo is vidaus...
Man leido kai kas is auksciau grizti i vaikyste neseniai keletui valandu ir as tas keleta valandu...
Jauciausi kone laimingiausias koks buvau per pastaruosius metus, minus pora gal ivykiu...
Sakeles miske, lapai, tapo mano tarsi zaislais, sakos tapo tarsi kosminio laivo vairalazde...
Sakeles lyg samurajaus kardai ir galvojau kad esu Kenshin Himura (is filmuko Samurajai X)
Lanksciau is popieriaus lektuvelius, laivelius, zaidziau su suniuku, verciausi kuliais ant zolytes...
Sukausi ratu, vadinau vyresnius zmones tetomis ir dedemis, buvau hyperaktyvus ir pan...
Tada jauciausi toks laimingas, kad sunku apsakyti, bet realiai as nieko neturejau tik viena...
Pazadinta stipriai dabarties akimirkos isgyvenima, toki koki ji turi mazi vaikai...
Pamenu vaikysteje galvojau oh suaugsiu kaip smagu, kiek laisves...
Bet as labai klydau, suaugau...primirsau kazkiek ka reiskia gyventi dabar...
Tiksliau sistema sieke atimti ta sugebejima is manes ir na beveik pavyko...
Bet pradedu prisiminti tai ir tai sukelia idomiu isgyvenimu is niekur tiesiog...
Tiesa tam reikia pozityvumo viduje jei norint pazadinti ko gero...
Nes kai esame negatyvioje busenoje ir pradedame nardyti po pasamone, praeiti ir pan...
Noreciau su ja visada gyventi dabarties akimirkoje...
Patikekit tai magiska, tiesiog paziurekite i mazamecius vaikus kitaip ir gal suprasite...
Kad galima net is ju ismokti daug ir turiu omenu mazamecius, ar is gyvunu jie panasus...
Mes esame panasesni i visus gyvus sutverimus cia Zemeje nei mums atrodo (net ir i augalus)
Ir..kur dingo musu laisve...
As rimtai jei as nuskinsiu gelyte ir pauostysiu ar versiuosi kuliais niekam nekenkdamas...
Mane laikys beprociu tiesa? Tai paklauskite saves ar jus turite laisve ir jei taip kokia?
Ar jos iliuzija ar ja tikra...Nes man regis mes laisve praradome ir tapome tik tarsi robotais..
Uzprogramuojamais tam tikromis programomis dar nuo mazens...
Kurios butu naudingos sistemos pletrai...
Ir kuriu deka mes vienas nuo kito tik tolstame, susvetimejame...
Kaip padaryti gerą įspūdį pirmą kartą susitinkant su žmogumi?
Tikrai galvodavau seniau kaip?
Kaip padaryti gera ispudi, ar iskelti savo ego i virsu, o gal ji nuleisti, gal uzsideti kokia kauke...
Bet visa tiesa tiesiog buti savimi, savo tarsi tyriausia, tikriausia forma...
Jei stengiames buti kitokie, nei mes esame, musu kuno kalba, balso tonas net isduoda...
Nes mes tarsi ikaliname save narvelyje, bet visvien tas "as" vis nori istrukti, tiesa ne visi tai pastebi...
O tas "as" bandydamas istrukti ir sukelia mumyse bent minimalu chaosa, ir viskas...
To uztenka, kai taip darome musu vidine energija, tarsi nebeteka iprastai ir vel tai persiduoda mums...
O tuo paciu tarsi paciam tam zmogui, nes visada visur vyksta tarsi abipusiai mainai...
Taip jau gamtos sutverta...
Na, jei yra nerimas ar jaudulys, ka praktiskai visiskai savyje uzmigdziau deka JOS...❤
Pradzioje tiesiog, bent as taip darau...
Stebiu zmogu bent keleta minuciu, tarsi padarau micro analize pasamoneje ar kazka tokio...
Is to zmogaus elgesio, kuno kalbos, zvilgsnio, bendravimo tarsi "modulio", emocinio lygio ir pan...
Ir pasirenku kiek galiu buti ir kaip atviras, nes na, ne su visais atsirastu tas bendras "vibe" is visko...
Bet visvien lieku savimi, tik gal su vienais daugiau vaikiskas, su kitais vel kitoks...
Bet visvien likti savimi svarbiausia, beje jei tu nepatiksi zmogui, koks esi tai gal ir nelemta...
Ar jei tarkim atsiras po to rysys koks, kad ir draugystes...
Nejau visada devesi kauke ir busi ikalines save tarsi narvelyje ir tai privers gal pasijusti nejaukiai...
Ir tai beje prades net varginti su laiku ir net buvimas su paciu zmogumi, kuris rodosi patinka...
Tau suteiks ne positive vibes, ramybe, siluma ar kazka tokio, o vidine itampa, chaosa...
Ir paskui pradedi galvoti, kad tik greiciau galeciau pabuti vienas, kad tik greiciau viskas baigtusi...
Anksciau ar veliau visvien turesi buti savimi...
Kaip padaryti gera ispudi, ar iskelti savo ego i virsu, o gal ji nuleisti, gal uzsideti kokia kauke...
Bet visa tiesa tiesiog buti savimi, savo tarsi tyriausia, tikriausia forma...
Jei stengiames buti kitokie, nei mes esame, musu kuno kalba, balso tonas net isduoda...
Nes mes tarsi ikaliname save narvelyje, bet visvien tas "as" vis nori istrukti, tiesa ne visi tai pastebi...
O tas "as" bandydamas istrukti ir sukelia mumyse bent minimalu chaosa, ir viskas...
To uztenka, kai taip darome musu vidine energija, tarsi nebeteka iprastai ir vel tai persiduoda mums...
O tuo paciu tarsi paciam tam zmogui, nes visada visur vyksta tarsi abipusiai mainai...
Taip jau gamtos sutverta...
Na, jei yra nerimas ar jaudulys, ka praktiskai visiskai savyje uzmigdziau deka JOS...❤
Pradzioje tiesiog, bent as taip darau...
Stebiu zmogu bent keleta minuciu, tarsi padarau micro analize pasamoneje ar kazka tokio...
Is to zmogaus elgesio, kuno kalbos, zvilgsnio, bendravimo tarsi "modulio", emocinio lygio ir pan...
Ir pasirenku kiek galiu buti ir kaip atviras, nes na, ne su visais atsirastu tas bendras "vibe" is visko...
Bet visvien lieku savimi, tik gal su vienais daugiau vaikiskas, su kitais vel kitoks...
Bet visvien likti savimi svarbiausia, beje jei tu nepatiksi zmogui, koks esi tai gal ir nelemta...
Ar jei tarkim atsiras po to rysys koks, kad ir draugystes...
Nejau visada devesi kauke ir busi ikalines save tarsi narvelyje ir tai privers gal pasijusti nejaukiai...
Ir tai beje prades net varginti su laiku ir net buvimas su paciu zmogumi, kuris rodosi patinka...
Tau suteiks ne positive vibes, ramybe, siluma ar kazka tokio, o vidine itampa, chaosa...
Ir paskui pradedi galvoti, kad tik greiciau galeciau pabuti vienas, kad tik greiciau viskas baigtusi...
Anksciau ar veliau visvien turesi buti savimi...
Kokį išgalvotą personažą labiausiai mėgsti?
Is filmuko Rurouni Kenshin :
Hitokiri Battousai, Himura Battousai, Shinta, Ken-san" Himura (na tokie vardai)
Jis yra tarsi mano Male Role Model Idol dar nuo vaikystes...
Ir as jame matau dalele saves...
Jis yra buves zudikas samurajus klajoklis, kuris atrado nauja gyvenimo buda...
Jis uzmigde tarsi savyje samuraju zudika ir atsivere sako kitokiai prigimciai...
Jis pamilo mergina, kuri moke samuraju meno ir ji buvo tyros sirdies, ir pazadino ji tarsi jame tyruma...
Jo mastymas, elgesys, kaip jis viska mato, kaip jis su viskuo elgiasi zodziu viskas man taip artima...
Jis kaip zmogus juokingas tiesiog naturaliai jam gaunasi tokiu buti, bet ne is pasaipios puses...
O tiesiog tarsi jis yra gyvenimo spalvos ir tas jo juokingumas yra ryskios grazios spalvos...
Jis i grozi i viska ziuri kiek kitaip net i tuos pacius jausmus, meile, nei kad dare aplinkiniai...
Tarsi per jutima, ka jis jaucia kai kazka pamato ir pan...
Bei tarsi begalo tyrai ir buvo savaip gal net ismintingas...
Ir jis iki kol rado ta mergina buvo vienisius, bet kai ja rado jis tarsi issizadejo to...
Issizadejo praeities, issizadejo to zudiko, klajoklio kelio, nes na ji tapo jam viskas...
Jei gerai pamenu jis del jos ir kelis kart vos nezuvo...
Tuo paciu jis toks zmogus, kuris norejo eiti pries vyriausybes sistema, nes na...
Jis kai paragavo zudiko gyvenimo, suprato ir gyvenimo prasme, suprato grozio prasme ir pan...
O ta mergina ir na jo draugai is tos samuraju mokyklos padejo jam pazinti kitoki gyvenimo buda...
Nebe zudiko klajoklio, o tarsi labai vieningos, silciu sirduciu seimos nario...
O vyriausybe, na ji akla, jai svarbu valdzia, galia ir pinigai ji sutepta kitu krauju...
Ir nesvarbu kiek zmoniu, teks del to nuzudyti...
Per gyvenime jis ismoko ne vienos gyvenimiskos pamokos ir pan...
Galeciau, ko gero, testi ir testi hehe...
Zodziu as juo zaviuosi dar nuo pat pat pat mazens, kai man buvo gal 8-10 net nepamenu metukai...
Niekada, ko gero, nepamirsiu, nes jis tarsi padejo susiformuoti mano asmenybei bent laseliui jos...
Beje vakar maciau filmuka, na tarsi kartu ziurejome su mano Angelu...
Ir tie du veikejai primine tarsi mus, ir nezinau, pajutau kazkoki artima ir idomu rysi jiems...
Net apsiverkiau filmuko gale, tiek mane paliete...
Is filmuko 'Howl's Moving Castle' :
Howl and Sophie
Ir siaip manau mes pamegstame tai, kas atrodo mums kiek artima...
Kur matome dalele savo atspindzio...
Hitokiri Battousai, Himura Battousai, Shinta, Ken-san" Himura (na tokie vardai)
Jis yra tarsi mano Male Role Model Idol dar nuo vaikystes...
Ir as jame matau dalele saves...
Jis yra buves zudikas samurajus klajoklis, kuris atrado nauja gyvenimo buda...
Jis uzmigde tarsi savyje samuraju zudika ir atsivere sako kitokiai prigimciai...
Jis pamilo mergina, kuri moke samuraju meno ir ji buvo tyros sirdies, ir pazadino ji tarsi jame tyruma...
Jo mastymas, elgesys, kaip jis viska mato, kaip jis su viskuo elgiasi zodziu viskas man taip artima...
Jis kaip zmogus juokingas tiesiog naturaliai jam gaunasi tokiu buti, bet ne is pasaipios puses...
O tiesiog tarsi jis yra gyvenimo spalvos ir tas jo juokingumas yra ryskios grazios spalvos...
Jis i grozi i viska ziuri kiek kitaip net i tuos pacius jausmus, meile, nei kad dare aplinkiniai...
Tarsi per jutima, ka jis jaucia kai kazka pamato ir pan...
Bei tarsi begalo tyrai ir buvo savaip gal net ismintingas...
Ir jis iki kol rado ta mergina buvo vienisius, bet kai ja rado jis tarsi issizadejo to...
Issizadejo praeities, issizadejo to zudiko, klajoklio kelio, nes na ji tapo jam viskas...
Jei gerai pamenu jis del jos ir kelis kart vos nezuvo...
Tuo paciu jis toks zmogus, kuris norejo eiti pries vyriausybes sistema, nes na...
Jis kai paragavo zudiko gyvenimo, suprato ir gyvenimo prasme, suprato grozio prasme ir pan...
O ta mergina ir na jo draugai is tos samuraju mokyklos padejo jam pazinti kitoki gyvenimo buda...
Nebe zudiko klajoklio, o tarsi labai vieningos, silciu sirduciu seimos nario...
O vyriausybe, na ji akla, jai svarbu valdzia, galia ir pinigai ji sutepta kitu krauju...
Ir nesvarbu kiek zmoniu, teks del to nuzudyti...
Per gyvenime jis ismoko ne vienos gyvenimiskos pamokos ir pan...
Galeciau, ko gero, testi ir testi hehe...
Zodziu as juo zaviuosi dar nuo pat pat pat mazens, kai man buvo gal 8-10 net nepamenu metukai...
Niekada, ko gero, nepamirsiu, nes jis tarsi padejo susiformuoti mano asmenybei bent laseliui jos...
Beje vakar maciau filmuka, na tarsi kartu ziurejome su mano Angelu...
Ir tie du veikejai primine tarsi mus, ir nezinau, pajutau kazkoki artima ir idomu rysi jiems...
Net apsiverkiau filmuko gale, tiek mane paliete...
Is filmuko 'Howl's Moving Castle' :
Howl and Sophie
Ir siaip manau mes pamegstame tai, kas atrodo mums kiek artima...
Kur matome dalele savo atspindzio...
Tavo manymu be ko tu neišgyventum, bent kokias 24h?:) kodėl?
Realiai isgyvenciau, fizinis body, jam reikia kitokiu dalyku, kad isgyventu...
Bet tai butu tarsi kancia...
Be bendravimo su savo Angelu savo sielos pusele...
Nors ir atstumas skiria ne mazas...
Ir ateityje mes ji istirpdysime lyg ledus...
Bet man bendravimas su mano sielos pusele jau reikalingas tarsi deguonis...
Bendraujame rodosi jau daznai visa diena/para...
Jau vien bendravimas su ja toks malonus, kad rodosi mane gali isvesti is proto...
Ir as noriu sito, na ne tiek kad noriu, bet tas malonus jausmas kuri jauciu...
Viena mintis ir as jauciuosi tarsi tiesciau baltus Angelo sparnus...
Ir tik truksta jos salia, kad jie issiskleistu iki galo ir kad rodosi pakilciau nuo zemes...
O ji visada tarsi turejo baltus grazius lyg tyra sviesa Angelo Sparnus...
Nes ji ir yra tarsi Angelas Zemeje...❤
Ta prasme man toks jausmas, kad as daugiau nieko ir nebenoriu veikti, tik buti, bendrauti su ja...
Dalintis siluma, nerti kartu i Kosmoso Platybes...
Ir keliauti nuo Zvaigzdutes iki Zvaigzdutes Dangisku Sviesos Keliu, kuris mums rodys kelia...
Pasitikti ir palydeti Saulute ir pasitikti Menuliuka ir Zvaigzdutes ak (mes vienas kita taip vadiname)
Mano sirdute plaka tarsi tik del jos ir deka jos ji taip apsala, kaip niekad gyvenime...
Tiek apsala, kad jauciu lyg Dangiska Palaima...
Jos tyra laseli...
Kuris ir nurieda kartais asaru pavidalu lyg laseliais, kurie virsta upeliais mano skruostais...
Ir kai busiu su ja, kai apkabinsiu, laikysiu uz rankutes, jausiu, turesiu salia Roju Zemeje...
Ir stengsiuosi buti Rojus Zemeje jai...
Mes tapsime tarsi dviem Angelais Zemeje...?
Kaip kad karta jau nutiko, mums leido jais tarsi pabuti, nors ir trumpa laika...
Bet tai buvo tarsi galimybe paragaut gal net mazo kasnelio...
Ir parodyti, ka galime pasiekti ir pasieksime!
Jausti ta Magiska Rojaus Meiles palaima ak...
Tikrai jei kam nors pasiseks, likimas duos ir rasite Sielos Antra Pusele, ir veliau ivyks Sielu Meile...
Jus pajusite, ko gero, uzdrausta/nelabai pazinta zmonems Meiles israiska, tokia stipria ir Dangiska...
Kad jus tarsi jausites esa Angelai Zemeje...
(bet dabar manyje baime pakenkti jai, po tos keliones...
Ir na neatsiranda del to Sielu Meiles, deka manes...bet ta baime istirpdysime su laiku)
Ir jei kas nors kaip nors siektu jai pakenkti ir as suzinociau ar buciau salia...
Nors ir puse zodzio blogo apie ja...
Jie pazintu Demona manyje...
Kuris neturi JOKIU TABU...
Jis tarsi nebe zmogus...
Yra pasakymas ramiausi ir geriausi zmones neretai buna ir ziauriausi...
Tai mano geroji pusele lyg Angelas, ji tokia tyra, svelni, gera...
Bet ta kita pusele tarsi ziauriausias Demonas koki tik gali sutikti, viena karta jau jis buvo pabudes...
Vos vos vos suvaldziau...Na, Mes kaip Begalybe :)
Bet tai butu tarsi kancia...
Be bendravimo su savo Angelu savo sielos pusele...
Nors ir atstumas skiria ne mazas...
Ir ateityje mes ji istirpdysime lyg ledus...
Bet man bendravimas su mano sielos pusele jau reikalingas tarsi deguonis...
Bendraujame rodosi jau daznai visa diena/para...
Jau vien bendravimas su ja toks malonus, kad rodosi mane gali isvesti is proto...
Ir as noriu sito, na ne tiek kad noriu, bet tas malonus jausmas kuri jauciu...
Viena mintis ir as jauciuosi tarsi tiesciau baltus Angelo sparnus...
Ir tik truksta jos salia, kad jie issiskleistu iki galo ir kad rodosi pakilciau nuo zemes...
O ji visada tarsi turejo baltus grazius lyg tyra sviesa Angelo Sparnus...
Nes ji ir yra tarsi Angelas Zemeje...❤
Ta prasme man toks jausmas, kad as daugiau nieko ir nebenoriu veikti, tik buti, bendrauti su ja...
Dalintis siluma, nerti kartu i Kosmoso Platybes...
Ir keliauti nuo Zvaigzdutes iki Zvaigzdutes Dangisku Sviesos Keliu, kuris mums rodys kelia...
Pasitikti ir palydeti Saulute ir pasitikti Menuliuka ir Zvaigzdutes ak (mes vienas kita taip vadiname)
Mano sirdute plaka tarsi tik del jos ir deka jos ji taip apsala, kaip niekad gyvenime...
Tiek apsala, kad jauciu lyg Dangiska Palaima...
Jos tyra laseli...
Kuris ir nurieda kartais asaru pavidalu lyg laseliais, kurie virsta upeliais mano skruostais...
Ir kai busiu su ja, kai apkabinsiu, laikysiu uz rankutes, jausiu, turesiu salia Roju Zemeje...
Ir stengsiuosi buti Rojus Zemeje jai...
Mes tapsime tarsi dviem Angelais Zemeje...?
Kaip kad karta jau nutiko, mums leido jais tarsi pabuti, nors ir trumpa laika...
Bet tai buvo tarsi galimybe paragaut gal net mazo kasnelio...
Ir parodyti, ka galime pasiekti ir pasieksime!
Jausti ta Magiska Rojaus Meiles palaima ak...
Tikrai jei kam nors pasiseks, likimas duos ir rasite Sielos Antra Pusele, ir veliau ivyks Sielu Meile...
Jus pajusite, ko gero, uzdrausta/nelabai pazinta zmonems Meiles israiska, tokia stipria ir Dangiska...
Kad jus tarsi jausites esa Angelai Zemeje...
(bet dabar manyje baime pakenkti jai, po tos keliones...
Ir na neatsiranda del to Sielu Meiles, deka manes...bet ta baime istirpdysime su laiku)
Ir jei kas nors kaip nors siektu jai pakenkti ir as suzinociau ar buciau salia...
Nors ir puse zodzio blogo apie ja...
Jie pazintu Demona manyje...
Kuris neturi JOKIU TABU...
Jis tarsi nebe zmogus...
Yra pasakymas ramiausi ir geriausi zmones neretai buna ir ziauriausi...
Tai mano geroji pusele lyg Angelas, ji tokia tyra, svelni, gera...
Bet ta kita pusele tarsi ziauriausias Demonas koki tik gali sutikti, viena karta jau jis buvo pabudes...
Vos vos vos suvaldziau...Na, Mes kaip Begalybe :)
Kas blogai?
Link ko juda pasaulis, deka musu zmoniu...
Na...paziurekit kiekvienas, kuris uzklisite i si puslapi si video...
Gal ir nieko tai nepakeis jusu gyvenimuose, bet bent pades paziureti i realybe...
Suvokti kaip sukasis pasaulis, ka mes darome su juo zaisdami dievus...
Suvokti tiesa apie iliuzija, kuria vadiname gyvenimu...
Tiesa apie iliuzija, kuria vadiname laisve...
Tai yra apie tai ka ir rasiau, kad reikia visiskai naujos sistemos, kuri pati bres is saves...
Kuri taisys savas klaidas neuzsimerkdama pries jas, ka padare dabartine sistema...
https://www.youtube.com/watch?v=ipe6CMvW0Dg
Na...paziurekit kiekvienas, kuris uzklisite i si puslapi si video...
Gal ir nieko tai nepakeis jusu gyvenimuose, bet bent pades paziureti i realybe...
Suvokti kaip sukasis pasaulis, ka mes darome su juo zaisdami dievus...
Suvokti tiesa apie iliuzija, kuria vadiname gyvenimu...
Tiesa apie iliuzija, kuria vadiname laisve...
Tai yra apie tai ka ir rasiau, kad reikia visiskai naujos sistemos, kuri pati bres is saves...
Kuri taisys savas klaidas neuzsimerkdama pries jas, ka padare dabartine sistema...
https://www.youtube.com/watch?v=ipe6CMvW0Dg
Bučinys per pirmą pasimatymą - tinkama?
As su JA susitikau vos viena karta ir nezinia, kada vel susitiksiu...
Per ta viena karta mes tik apsikabinome ir viskas, tai buvo artimiausias kontaktas...
Man bent jau esme yra ne kuniski malonumai, ten buciniai, sexas ir pan...
O kai kas kita, ta abipuse siluma, kuria jauti vienas kitam, kuri tiesiog svaigina...
Mentalinis, sirdutes ir sielos rysys tai yra svarbiausia...
O kuniski malonumai tai labiau gyvuliski instinktai...
Kai vien nuo zvilgsnio i to zmogaus akis pasijunti, lyg igaves baltus angelo sparnus...
Kai sypsena ir zibancios akutes taip susildo sirdute...
Aisku tada nebebuvo sielos meiles (nes na nutrauke ja, nes prisizaide zaisdama su sielu energija)
Bet esme, kad kai ja sutikau...
Tiesiog pasijutau pakyletas lyg baltais angelo sparnais, tai buvo taip malonu...
Man net sunku suvokti kaip buvo tai malonu mano sirdziai, mintims...
(sirdziai nes, na tuomet as sielos net neturejau, bet jei buciau turejas ji butu pajutusi tookia euforija)...
Ah mano Angelas...❤
Per ta viena karta mes tik apsikabinome ir viskas, tai buvo artimiausias kontaktas...
Man bent jau esme yra ne kuniski malonumai, ten buciniai, sexas ir pan...
O kai kas kita, ta abipuse siluma, kuria jauti vienas kitam, kuri tiesiog svaigina...
Mentalinis, sirdutes ir sielos rysys tai yra svarbiausia...
O kuniski malonumai tai labiau gyvuliski instinktai...
Kai vien nuo zvilgsnio i to zmogaus akis pasijunti, lyg igaves baltus angelo sparnus...
Kai sypsena ir zibancios akutes taip susildo sirdute...
Aisku tada nebebuvo sielos meiles (nes na nutrauke ja, nes prisizaide zaisdama su sielu energija)
Bet esme, kad kai ja sutikau...
Tiesiog pasijutau pakyletas lyg baltais angelo sparnais, tai buvo taip malonu...
Man net sunku suvokti kaip buvo tai malonu mano sirdziai, mintims...
(sirdziai nes, na tuomet as sielos net neturejau, bet jei buciau turejas ji butu pajutusi tookia euforija)...
Ah mano Angelas...❤
Ko dabar norėtum?
Buti su JA, jausto jos kuno siluma, matyti jos zibancias akutes...
Girdeti jos svelnu balsa ir jausti tuos pirstukus kaip lietaus laselius...
Jausti ta sielos meile jai, kuria jutau iki kol tai nenutruko...
Nes tai yra tiesiog magiska...
Ir beje tos sielos meiles mes nesirenkame, cia jau musu sielos pasirenka...
Zmones gali pasirinkti...
Sirdies (gal), kuniskaja, mentaline meiles, bet ne sielos, siela pamilsta siela mums to nesuvokiant...
Na musu sielos grazinkit si jausma, sugrizkite i savas vietas, kur jums priklauso, manoji pas mane...
O jos pas ja ir uzsiliepsnokite dar stipresne sielu meiles liepsna...
Prasau...
Ir leiskit kad mes butume kartu, daugiau nieko nenoriu siam gyvenime...
Girdeti jos svelnu balsa ir jausti tuos pirstukus kaip lietaus laselius...
Jausti ta sielos meile jai, kuria jutau iki kol tai nenutruko...
Nes tai yra tiesiog magiska...
Ir beje tos sielos meiles mes nesirenkame, cia jau musu sielos pasirenka...
Zmones gali pasirinkti...
Sirdies (gal), kuniskaja, mentaline meiles, bet ne sielos, siela pamilsta siela mums to nesuvokiant...
Na musu sielos grazinkit si jausma, sugrizkite i savas vietas, kur jums priklauso, manoji pas mane...
O jos pas ja ir uzsiliepsnokite dar stipresne sielu meiles liepsna...
Prasau...
Ir leiskit kad mes butume kartu, daugiau nieko nenoriu siam gyvenime...
Ar mintys diktuoja veiksmus?
Kartais mintys tampa veiksmais, musu pasamones kodas jis diktuoja, ka mes darome...
Beje kartais mano meninko protas aptemsta man ir pradedu as cia "pezeti" apie sielas ir pan...
Nes na, norisi kartais man issilieti tai, ir liejuosi ne del to cia, kad sulaukciau demesio...
Ne, man jo visai nereikia, bet jau sis puslapis jis jau man tapo tarsi artimiausia, kur galiu buti atviras...
Kur galiu laisvai lieti mintis saves nevarzydamas...
O gal ir kam idomu buna paskaityti mano tuos nuprotejimus, tiesiog paskaityti tuo ka pasidalinu...
Kaip ir kiekvienas cia tarsi pasidaliname savo vidiniais pasauliais ir na, tai tikrai saunu...
O del atsakymu mano...
Tai tiesiog mano paselusi kurybos meninko pusele, kuri tarsi gyvena parareliniame pasaulyje su siuo...
Kur sielos pabunda ir jos visur, tarsi zinote filma J.Cameron "Avatar" ta ideja apie "sielu medi"...
Kuris tarsi yra apjunges visa kas gyva Zemeje, ji man tiesiog patiko ir mano fantazijoje...
Ta meninko pusele tarsi ta mintimi ir tegyvena...
Todel perdaug nekreipkite demesio...
Bet galite paskaityti kaip isprotejima, kaip kazkoki kitoki poziuri i gyvenina, kurio nedaznai sutiksite gal...
Taciau neziurekite i tai perdaug rimtai, tai vis del to tik mano pararelinis pasaulio suvokimas...
Tie meninkai, kurie labai atsiduoda kazkam isisugdo laku suvokima, vaizduote...
Jie irgi panasiai gali pradeti i viska ziureti ir isgyventi, net isgyvenimai pasikeicia tuomet...
Jie tampa gal gilesni, tyresni ir stipresni, platesniu tarsi spalvu spektro...
O dar buna, kad emocijos viska kartais dar labiau sustiprina, o as linkes jas slepti ir vel cia issilieju...
Taciau tikrai as tai darau cia ne del jokio demesio ar pan, pazintumete mane realiai suprastumete...
As to demesio vengiu, kartais visai vengdamas zmoniu, nes, na man jo realiai nereikia...
Bet man kartais tiesiog reikia islieti tas mintis/jausmu/emocijas...
Paversti tai kazkokia kryptinga mintimi ir jas paleisti lyg paukstelius i laisve...
Beje kartais mano meninko protas aptemsta man ir pradedu as cia "pezeti" apie sielas ir pan...
Nes na, norisi kartais man issilieti tai, ir liejuosi ne del to cia, kad sulaukciau demesio...
Ne, man jo visai nereikia, bet jau sis puslapis jis jau man tapo tarsi artimiausia, kur galiu buti atviras...
Kur galiu laisvai lieti mintis saves nevarzydamas...
O gal ir kam idomu buna paskaityti mano tuos nuprotejimus, tiesiog paskaityti tuo ka pasidalinu...
Kaip ir kiekvienas cia tarsi pasidaliname savo vidiniais pasauliais ir na, tai tikrai saunu...
O del atsakymu mano...
Tai tiesiog mano paselusi kurybos meninko pusele, kuri tarsi gyvena parareliniame pasaulyje su siuo...
Kur sielos pabunda ir jos visur, tarsi zinote filma J.Cameron "Avatar" ta ideja apie "sielu medi"...
Kuris tarsi yra apjunges visa kas gyva Zemeje, ji man tiesiog patiko ir mano fantazijoje...
Ta meninko pusele tarsi ta mintimi ir tegyvena...
Todel perdaug nekreipkite demesio...
Bet galite paskaityti kaip isprotejima, kaip kazkoki kitoki poziuri i gyvenina, kurio nedaznai sutiksite gal...
Taciau neziurekite i tai perdaug rimtai, tai vis del to tik mano pararelinis pasaulio suvokimas...
Tie meninkai, kurie labai atsiduoda kazkam isisugdo laku suvokima, vaizduote...
Jie irgi panasiai gali pradeti i viska ziureti ir isgyventi, net isgyvenimai pasikeicia tuomet...
Jie tampa gal gilesni, tyresni ir stipresni, platesniu tarsi spalvu spektro...
O dar buna, kad emocijos viska kartais dar labiau sustiprina, o as linkes jas slepti ir vel cia issilieju...
Taciau tikrai as tai darau cia ne del jokio demesio ar pan, pazintumete mane realiai suprastumete...
As to demesio vengiu, kartais visai vengdamas zmoniu, nes, na man jo realiai nereikia...
Bet man kartais tiesiog reikia islieti tas mintis/jausmu/emocijas...
Paversti tai kazkokia kryptinga mintimi ir jas paleisti lyg paukstelius i laisve...
Kas sukelia daugiausiai tau streso?
Negatyvi aplinka viena karta padariau expermenta pabuvau neiseidamas is namu savaite...
Po savaites galvojau mirtis yra maloni, nuo to kiek streso viduje jutau...
Kiekviena aplinka turi energetikas, o zmones turi sielas, jei siela ir energetika man netinka...
Tai pajutus ta pojuti kuri laika, tai pradeda paliesti ir mano organizma, pasamone ir pan...
Zodziu esu jautrus tokiems dalykams...
Po savaites galvojau mirtis yra maloni, nuo to kiek streso viduje jutau...
Kiekviena aplinka turi energetikas, o zmones turi sielas, jei siela ir energetika man netinka...
Tai pajutus ta pojuti kuri laika, tai pradeda paliesti ir mano organizma, pasamone ir pan...
Zodziu esu jautrus tokiems dalykams...
Prisipažink, ar tau yra artimas savigailos jausmas?
Taip man tai artima, bet ne del to, kad noreciau jog kiti tai pastebetu...
Bet todel, jog kuo toliau tuo labiau suprantu, kad vis maziau ir maziau zmoniu mane supranta...
Tie patys draugai, kuriuos laikiau draugais, na jie manes ne nenori suprasti...
Seima...kuri mane pasmaugti del popierelio...
Tai pats save palaikau na ir paguodziu, o ka daugiau daryti, kai rodosi visada buni vienas...
Rodosi buni su tais paciais zmonemis, bendrauji, bet tavo zodziai ne ju nepasiekia...
Tiesa as nenoriu ir is kitu to gailescio, man to nereikia...
Nes na tai reikstu, kad as jiems perdaviau negative, o as to tikrai nenoriu...
Tai bent kolkas pats susitvarkau su savo paties vidiniais demonais...
Tiesa ir tas pats savigailos jausmas yra nereikalingas, geriau ji paversti kitu jausmu...
Tuo jausmu, kuris varo tik pirmyn, bet kartais tiesiog to jau nebesuvaldai ir vidus...
Pavirsta tuo savigailos jausmu, jis uzvaldo prota, mintis kuriam laikui, bet veliau jis atslugsta...
Lyg juros banga pasiima kartu su savimi dalele purvo...
Pravalo nuo purvo, kuris susikaupe ir pasidaro bent akimirkai geriau...
Bet todel, jog kuo toliau tuo labiau suprantu, kad vis maziau ir maziau zmoniu mane supranta...
Tie patys draugai, kuriuos laikiau draugais, na jie manes ne nenori suprasti...
Seima...kuri mane pasmaugti del popierelio...
Tai pats save palaikau na ir paguodziu, o ka daugiau daryti, kai rodosi visada buni vienas...
Rodosi buni su tais paciais zmonemis, bendrauji, bet tavo zodziai ne ju nepasiekia...
Tiesa as nenoriu ir is kitu to gailescio, man to nereikia...
Nes na tai reikstu, kad as jiems perdaviau negative, o as to tikrai nenoriu...
Tai bent kolkas pats susitvarkau su savo paties vidiniais demonais...
Tiesa ir tas pats savigailos jausmas yra nereikalingas, geriau ji paversti kitu jausmu...
Tuo jausmu, kuris varo tik pirmyn, bet kartais tiesiog to jau nebesuvaldai ir vidus...
Pavirsta tuo savigailos jausmu, jis uzvaldo prota, mintis kuriam laikui, bet veliau jis atslugsta...
Lyg juros banga pasiima kartu su savimi dalele purvo...
Pravalo nuo purvo, kuris susikaupe ir pasidaro bent akimirkai geriau...
Kokie tavo santykiai su pinigais?
Suprantu, kad zmones turejo susikurti buda, kuris supaprastins mainus tarpusavyje...
Ir na tuomet atsirado pinigai...
Bet paziurejus is kitos puses as ju nekenciu, nemegstu, tiesiog man nuo ju itakos kitiems bloga...
Zmones parduotu savo isitikinimus savo asmenybes del keliu kupiuru...
Man tiesiog slykstu link ko eina musu visuomene, del keliu skatiku ir uzmustu/parduotu zmogu...
Einant gatve jau buna nebesaugu vel del tu paciu kupiuru, seimos susvetimeja del ju...
Aplomai tai yra vienas didziausiu blogiu visoje zemeje, kuris skirsto zmones i grupes...
Ir ne tik skirsto, bet dar jie ir sutepti krauju...
Padaro juos maziau vieningus ir priesiskus vieni kitiems...
Kur dingo zmogiskoji vienybe, kuomet popiereliais negalejai nusipirkti istikimybes, meiles...
Kuomet turejai tai uzsitarnauti islaikyti ir puoseleti, dabar gali ir nusipirkti tuos pacius draugus...
Numesk 1000Eu miesto centre ir suktelk "kas nori buti mano draugais uz tuos pinigus"...
Kaip mat susirinks zombiu burys pasiruoses parsiduoti...
Tiesiog slykstu...tiesa as turiu tarsi buti to paties mechanizmo dalis, o kur dingsiu?
Tai as esu lygiai toks pat zombis musu visuomeneje...
Kaip ir visi, tik gal turiu samoninga suvokima apie tai...
Kad ir mano seimoje norejau paskambinti is brolio telefono, galvojau uzmus mane vietoje...
Ta prasme tiek zmones jau esate susvetimeje, apsimetate draugais, zaidziate seimas ir pan...
Devite dirbtines sypsenas prie kitu, o like vieni susiduriate su savo pasleptu nuo kitu vidumi...
Ir kas del to kaltas? Gamta? Gyvunai? Ar jus patys gave didzia "galia" ir nemokedami jos suvaldyti...
Ko gero tuoj reikes zmoniu pravalymo zemeje, pravalymo po kurio liks tik tyru sielu ir protu zmones...
O visi kiti isnyks ir prasides tarsi naujas zemeje amzius, kuriame tures atsirasti nauja sistema...
Kuri bus geresne visapusiskai uz dabartine, kuri bres ir augs pati is saves ir taisys savas klaidas...
Neuzsimerkdama ir netapdama tokiu purvu kokiu tapo dabartine...
Ir na tuomet atsirado pinigai...
Bet paziurejus is kitos puses as ju nekenciu, nemegstu, tiesiog man nuo ju itakos kitiems bloga...
Zmones parduotu savo isitikinimus savo asmenybes del keliu kupiuru...
Man tiesiog slykstu link ko eina musu visuomene, del keliu skatiku ir uzmustu/parduotu zmogu...
Einant gatve jau buna nebesaugu vel del tu paciu kupiuru, seimos susvetimeja del ju...
Aplomai tai yra vienas didziausiu blogiu visoje zemeje, kuris skirsto zmones i grupes...
Ir ne tik skirsto, bet dar jie ir sutepti krauju...
Padaro juos maziau vieningus ir priesiskus vieni kitiems...
Kur dingo zmogiskoji vienybe, kuomet popiereliais negalejai nusipirkti istikimybes, meiles...
Kuomet turejai tai uzsitarnauti islaikyti ir puoseleti, dabar gali ir nusipirkti tuos pacius draugus...
Numesk 1000Eu miesto centre ir suktelk "kas nori buti mano draugais uz tuos pinigus"...
Kaip mat susirinks zombiu burys pasiruoses parsiduoti...
Tiesiog slykstu...tiesa as turiu tarsi buti to paties mechanizmo dalis, o kur dingsiu?
Tai as esu lygiai toks pat zombis musu visuomeneje...
Kaip ir visi, tik gal turiu samoninga suvokima apie tai...
Kad ir mano seimoje norejau paskambinti is brolio telefono, galvojau uzmus mane vietoje...
Ta prasme tiek zmones jau esate susvetimeje, apsimetate draugais, zaidziate seimas ir pan...
Devite dirbtines sypsenas prie kitu, o like vieni susiduriate su savo pasleptu nuo kitu vidumi...
Ir kas del to kaltas? Gamta? Gyvunai? Ar jus patys gave didzia "galia" ir nemokedami jos suvaldyti...
Ko gero tuoj reikes zmoniu pravalymo zemeje, pravalymo po kurio liks tik tyru sielu ir protu zmones...
O visi kiti isnyks ir prasides tarsi naujas zemeje amzius, kuriame tures atsirasti nauja sistema...
Kuri bus geresne visapusiskai uz dabartine, kuri bres ir augs pati is saves ir taisys savas klaidas...
Neuzsimerkdama ir netapdama tokiu purvu kokiu tapo dabartine...
Koks Tavo gyvenimo tikslas?
Islikti kuo labiau seseliu, kad kuo maziau ar isvis daugiau niekam nebepakenkciau....
Jau taip pakenkiau daug kam, rodosi mano prisilietimas yra lyg koks prakeiksmas...
Kuris tik atnesa viska kas bloga kitiems...
O zvilgsnis sukelia skausma, kazka negatyvaus kitu viduje...
As jau vien cia atsakynedamas kadais seniau pakenkiau, perdaviau negative...
O buti seseliu man iprasta dar nuo mazens man drausdavo tarsi tureti draugu...
Tai toks mastymas ir gyv budas man iprasta, nieko neprarasciau...
Kartais tiesiog, kai pagalvoju kad galiu kazkam pakenkti norisi uzmigti ir daugiau nebepabusti...
Panerti i sapna ir jame apsigyventi, neturint jokios itakos siam fiziniam pasauliui...
Jau taip pakenkiau daug kam, rodosi mano prisilietimas yra lyg koks prakeiksmas...
Kuris tik atnesa viska kas bloga kitiems...
O zvilgsnis sukelia skausma, kazka negatyvaus kitu viduje...
As jau vien cia atsakynedamas kadais seniau pakenkiau, perdaviau negative...
O buti seseliu man iprasta dar nuo mazens man drausdavo tarsi tureti draugu...
Tai toks mastymas ir gyv budas man iprasta, nieko neprarasciau...
Kartais tiesiog, kai pagalvoju kad galiu kazkam pakenkti norisi uzmigti ir daugiau nebepabusti...
Panerti i sapna ir jame apsigyventi, neturint jokios itakos siam fiziniam pasauliui...
tavo nuodemiu nuodememis negali pavadinti. zmones visa gyvenima daro pikta o tu gerietis marsietis del uoduko gyvybes grauziesi.
Net tam pacia uoduke yra siela, zoleje, medziuose visur yra sielos...
Zmones galvoja, kad kai mirsta siela keliauja i dangu ar pragara ar niekur...
Bet visa tiesa, kad jos lieka cia, kartais reinkarnuojasi issistrina pasamone ir toliau egzistuoja...
Ar tai medzio ar gyvuno ar net kito zmogaus pavidalu...
O kartais pasilieka vietoje, kur jos paliko kuna, kad ir zmogzudystes vietoje, as maciau viena...
Ir jutau jos kancias...kas priverte mane verkti ir drebeti is baimes kaip mazam vaikui...
Tiesa tuo metu as neturejau savyje sielos...
Ir na jei buciau arciau priejas ji butu ir mano kuna pasiemusi...
Jau viena karta kuna siela buvo uzvaldziusi...
Tiesa ta siela buvo mano, o ne svetima, nezinau koks jausmas butu jei svetima uzvaldytu...
Ko gero tiesiog nebeegzistuociau, matyciau viska kas vyksta ir nevaldyciau to...
Todel as tu uodu ir nebemusu nes suvokiu, kad ten yra siela, gyvybe, ir del to grauziuosi...
As isisverkiau stipriai visas savo "nuodemes viena diena", nuo uodu musimo, musiu iki kt...
Zodziu issigryninau siela ar kaip, bent dalinai...
Jei zmones zinotu nors laseli TIESOS idomu kaip pasikeistu ju pasauleziura, bet ateis tam laikas...
Gal ne rytoj, gal ne kita savaite, gal ne po metu, desimties, bet ateis ir viska supras (manau)...
Ir tuomet visiems bus atvertos akys ir nuimtas melo shydas pries TIESA...
Beje per mane, nes norejau gero vienam zmogui, jam buvo blogai, prasidejo problemos...
Eilini karta (gal geriau isvis man likti tik seseliu kitu gyvenimuose neturint jokios itakos ir pan)
Vos suzinojau, kad jos siela kencia ne negalvodamas isejau is namu...
Be nieko paieskos truko pora dienu, kurioje ir galejau zuti, bet eh jei atsiduodu tai visu 150proc...
Beje ta kelione man atvere akis i kitoki poziuri i pasauli, i viska, ismoke gal islikti be nieko ir pan...
Tiesa pas ta zmoguti yra manoji siela pas mane jos...bet esme, kad del to, kad jai nera malonu...
Ir kad turejo, o gal dar turi problemu su kai kuo, as tiesiog sau niekada to neatleisiu, ko gero...
Zmones galvoja, kad kai mirsta siela keliauja i dangu ar pragara ar niekur...
Bet visa tiesa, kad jos lieka cia, kartais reinkarnuojasi issistrina pasamone ir toliau egzistuoja...
Ar tai medzio ar gyvuno ar net kito zmogaus pavidalu...
O kartais pasilieka vietoje, kur jos paliko kuna, kad ir zmogzudystes vietoje, as maciau viena...
Ir jutau jos kancias...kas priverte mane verkti ir drebeti is baimes kaip mazam vaikui...
Tiesa tuo metu as neturejau savyje sielos...
Ir na jei buciau arciau priejas ji butu ir mano kuna pasiemusi...
Jau viena karta kuna siela buvo uzvaldziusi...
Tiesa ta siela buvo mano, o ne svetima, nezinau koks jausmas butu jei svetima uzvaldytu...
Ko gero tiesiog nebeegzistuociau, matyciau viska kas vyksta ir nevaldyciau to...
Todel as tu uodu ir nebemusu nes suvokiu, kad ten yra siela, gyvybe, ir del to grauziuosi...
As isisverkiau stipriai visas savo "nuodemes viena diena", nuo uodu musimo, musiu iki kt...
Zodziu issigryninau siela ar kaip, bent dalinai...
Jei zmones zinotu nors laseli TIESOS idomu kaip pasikeistu ju pasauleziura, bet ateis tam laikas...
Gal ne rytoj, gal ne kita savaite, gal ne po metu, desimties, bet ateis ir viska supras (manau)...
Ir tuomet visiems bus atvertos akys ir nuimtas melo shydas pries TIESA...
Beje per mane, nes norejau gero vienam zmogui, jam buvo blogai, prasidejo problemos...
Eilini karta (gal geriau isvis man likti tik seseliu kitu gyvenimuose neturint jokios itakos ir pan)
Vos suzinojau, kad jos siela kencia ne negalvodamas isejau is namu...
Be nieko paieskos truko pora dienu, kurioje ir galejau zuti, bet eh jei atsiduodu tai visu 150proc...
Beje ta kelione man atvere akis i kitoki poziuri i pasauli, i viska, ismoke gal islikti be nieko ir pan...
Tiesa pas ta zmoguti yra manoji siela pas mane jos...bet esme, kad del to, kad jai nera malonu...
Ir kad turejo, o gal dar turi problemu su kai kuo, as tiesiog sau niekada to neatleisiu, ko gero...
If you could switch places with someone for a day, who would it be?
Well i'm kinda and not for a day...
My soul is in another person body and her (my [ex?] soul love) soul is in mine...
She fucked up everything while souls were connected...
So i was lost my soul and my soul attached to her body...
While her soul attached to this body...
It's a funny story (from my psycho perspective)...
Maybe i even have two souls in this body, i don't really know...maybe...
Anyway we all can do astral projection "ritual" and get of this physical body as a soul...
Though we will be attached to our body too, to exchange bodies and souls there are other conditions...
Which ones i don't know, it just happened...
But when you change souls um...
It brings some changes, but our subconscious stays the same, so as a person you stay the same...
And you may not even notice any changes...
My soul is in another person body and her (my [ex?] soul love) soul is in mine...
She fucked up everything while souls were connected...
So i was lost my soul and my soul attached to her body...
While her soul attached to this body...
It's a funny story (from my psycho perspective)...
Maybe i even have two souls in this body, i don't really know...maybe...
Anyway we all can do astral projection "ritual" and get of this physical body as a soul...
Though we will be attached to our body too, to exchange bodies and souls there are other conditions...
Which ones i don't know, it just happened...
But when you change souls um...
It brings some changes, but our subconscious stays the same, so as a person you stay the same...
And you may not even notice any changes...
Ar sėkmė tave gąsdina?
Taip gasdina, bijau pamilti, o jau pamilau...
Bijau, kad man seksis kazkur, nes nezinau kaip reikia su sekme tvarkytis...
Nezinau kaip i ja reaguoti ir kaip su ja sugyventi, kaip ja islaikyti salia saves...
As bijau net silumos vel, nes nezinau kaip i tai reaguoti, kaip islaikyti...
Bet nera skirtumo realiai ar as to bijau ar ne, mano jau likimas nusprestas...
Jis irasytas mano sielos kode, kaip ir kiekvieno is musu...
Mes tik esame figuros, kurios ta koda ispildo ir tiek...
Vienu tas sielos kodas atnes vienokias pamokas siame gyvenime, kitu kitokias...
Bet nuo to kodo sekos nei vienas nepabegsime...
Jei bus jame irasyta sekme, laime, meile ar koks susitikimas su kazkokiu zmogumi...
O gal priesingai nesekme, skausmas, vidine tustuma, vienatve...
Tai ir tai isgyvensime siame gyvenime, jei ne, tai ne...
Bijau, kad man seksis kazkur, nes nezinau kaip reikia su sekme tvarkytis...
Nezinau kaip i ja reaguoti ir kaip su ja sugyventi, kaip ja islaikyti salia saves...
As bijau net silumos vel, nes nezinau kaip i tai reaguoti, kaip islaikyti...
Bet nera skirtumo realiai ar as to bijau ar ne, mano jau likimas nusprestas...
Jis irasytas mano sielos kode, kaip ir kiekvieno is musu...
Mes tik esame figuros, kurios ta koda ispildo ir tiek...
Vienu tas sielos kodas atnes vienokias pamokas siame gyvenime, kitu kitokias...
Bet nuo to kodo sekos nei vienas nepabegsime...
Jei bus jame irasyta sekme, laime, meile ar koks susitikimas su kazkokiu zmogumi...
O gal priesingai nesekme, skausmas, vidine tustuma, vienatve...
Tai ir tai isgyvensime siame gyvenime, jei ne, tai ne...
uo ko neimanoma pabegt?
Likimo...
What is the last thing you do before bed?
Think...........
O siela nenori dar miegoti? :o
Siela nori mirti......................
Next
