-
@istorijae nauja istorija😊💖
Ask @Newstorie
29-6
--- Po 11 mėnesių.---
Kiekvieną rytą pabudus nusišypsau ir suprantu, kad gyvenime turiu viską, ko kažkada norėjau. Nieko nebegali būti geriau. Tas žinojimas... Žinojimas, kad Tavo kūne maža gyvybė, net ir būnant niūriausios nuotaikos priverčia Tave nusišypsoti. Tas jausmas, kai pabudus pamatai šalia savęs žmogų, kuris yra Tau brangiausias visame gyvenime, ir tu jį visados mylėjai. Pažiūrėjus į jį, jis šypsosi, o jo šypsena Tave priverčia taip pat nusišypsoti. Ir tos svajonės. Svajonės, kurios pildosi. Visados žiūrėdavau į du žmones, ir vieną mažą vaiką, kuris įsikibęs į tėvų rankas eina gatve. Visados svajodavau, ir norėdavau laikyti savo vaiką už rankos. Nėra geresnio jausmo pasaulyje, negu kai šalia tavęs yra viskas, ką tu brangini.
--- Nauja diena. ---
Pabundu. Apsiverčiu ant kito šono ir nusišypsau. Nes matau į mane su šypsena žiūrintį Luką. Jis prisiglaudžia arčiau manęs ir pabučiuoja į kaktą. O tada į lūpas. Tai lyg rutina. Be jo bučinio, rytas ne rytas. Jis už dėjo ranką ant pilvo. Ir vėl nusišypso. Galiausiai išlipame iš lovos, ir pavalgome pusryčius, kuriuos, kol aš miegojau jis pagamino. Jis paima mane už rankos, ir išsiveda laukan. Einame gerai žinoma kryptimi ir keliu.TEN. Ten, kur mes pirmą kartą susitikome. Vaikystėje. Nueiname ten. Prie jūros. Ir to medžio. Kur kažkada buvo supynės, ir kas dien ten lankydavomės. Tada, jis man liepia užsimerkti.Užsimerkiu. Pajuntu, kad jis nebestovi prieš mane. Tačiau vistiek neatsimerkiu. Galiausiai vėl pajuntu jo kvepalų kvapą. Nusišypsau. Ir tada išgirstu jo balsą:
- Atsimerk.
Atsimerkiu. O jis, JIS stovi priešais mane su žiedu rankose. Ir ištaria tuos išsvajotuosius žodžius:
- Evita, ar tekėsi už manęs?
Šitie žodžiai. Laukti visą gyvenimą. Ir galiausiai, aš juos išgirstu. Iš Luko. Pravirkstu džiaugsmo ašaromis. Nieko nelaukus, apkabinu Luką, ir nepaleidžiu. Pabučiuoju į lūpas, ir beabėjonių ištariu taip. Tada jis pakelia mane, ir bėga į jūrą. Kaip tada. Kažkada. Tik dabar, aš jau nebebijau. Kodėl? Nes aš su Juo. Ir visados būsiu TIK su juo.
--- Na štai, ir paskutinė dalis. Atsiprašau, kad netikėta :D Bet nesugalvoju ką parašyti. Jeigu norite, kad kurčiau kitą, pasisakykite: @Newstoriea ! Ačiū! Tikrai, pasistengsiu pildyti jūsų norus. :)) ---
--- Ačiū tiems, kas skaitė, ir palaikė mane! Myliu Jus!!! ---
Kiekvieną rytą pabudus nusišypsau ir suprantu, kad gyvenime turiu viską, ko kažkada norėjau. Nieko nebegali būti geriau. Tas žinojimas... Žinojimas, kad Tavo kūne maža gyvybė, net ir būnant niūriausios nuotaikos priverčia Tave nusišypsoti. Tas jausmas, kai pabudus pamatai šalia savęs žmogų, kuris yra Tau brangiausias visame gyvenime, ir tu jį visados mylėjai. Pažiūrėjus į jį, jis šypsosi, o jo šypsena Tave priverčia taip pat nusišypsoti. Ir tos svajonės. Svajonės, kurios pildosi. Visados žiūrėdavau į du žmones, ir vieną mažą vaiką, kuris įsikibęs į tėvų rankas eina gatve. Visados svajodavau, ir norėdavau laikyti savo vaiką už rankos. Nėra geresnio jausmo pasaulyje, negu kai šalia tavęs yra viskas, ką tu brangini.
--- Nauja diena. ---
Pabundu. Apsiverčiu ant kito šono ir nusišypsau. Nes matau į mane su šypsena žiūrintį Luką. Jis prisiglaudžia arčiau manęs ir pabučiuoja į kaktą. O tada į lūpas. Tai lyg rutina. Be jo bučinio, rytas ne rytas. Jis už dėjo ranką ant pilvo. Ir vėl nusišypso. Galiausiai išlipame iš lovos, ir pavalgome pusryčius, kuriuos, kol aš miegojau jis pagamino. Jis paima mane už rankos, ir išsiveda laukan. Einame gerai žinoma kryptimi ir keliu.TEN. Ten, kur mes pirmą kartą susitikome. Vaikystėje. Nueiname ten. Prie jūros. Ir to medžio. Kur kažkada buvo supynės, ir kas dien ten lankydavomės. Tada, jis man liepia užsimerkti.Užsimerkiu. Pajuntu, kad jis nebestovi prieš mane. Tačiau vistiek neatsimerkiu. Galiausiai vėl pajuntu jo kvepalų kvapą. Nusišypsau. Ir tada išgirstu jo balsą:
- Atsimerk.
Atsimerkiu. O jis, JIS stovi priešais mane su žiedu rankose. Ir ištaria tuos išsvajotuosius žodžius:
- Evita, ar tekėsi už manęs?
Šitie žodžiai. Laukti visą gyvenimą. Ir galiausiai, aš juos išgirstu. Iš Luko. Pravirkstu džiaugsmo ašaromis. Nieko nelaukus, apkabinu Luką, ir nepaleidžiu. Pabučiuoju į lūpas, ir beabėjonių ištariu taip. Tada jis pakelia mane, ir bėga į jūrą. Kaip tada. Kažkada. Tik dabar, aš jau nebebijau. Kodėl? Nes aš su Juo. Ir visados būsiu TIK su juo.
--- Na štai, ir paskutinė dalis. Atsiprašau, kad netikėta :D Bet nesugalvoju ką parašyti. Jeigu norite, kad kurčiau kitą, pasisakykite: @Newstoriea ! Ačiū! Tikrai, pasistengsiu pildyti jūsų norus. :)) ---
--- Ačiū tiems, kas skaitė, ir palaikė mane! Myliu Jus!!! ---
28-5
--- Po savaitės. ---
Dabar, jaučiuosi gerai. Jaučiu, kaip dabar Lukas mane dar labiau saugi negu anksčiau. Gyvename kartu. Planuojame persikraustyti, pradėti Viską vėl iš naujo. Nors begalo sunku,tačiau to reikia...
--- Rytas. ---
Kątik pabudau, tik dar neatsimerkiau. Nenoriu. Esu pavargusi iš vakar vykusio žygio su draugais. Patiko. Tačiau dabar, nesijaučiu pailsėjusi. Suskambo mano telefonas. Skambino nežinomas numeris. Pakėliau.
- Klausau. - Ištariau.
- Labas, Evita! - Sušaukė kažkas.
- Dominyka, čia tu? O Dieve!
- Taip, Evita, čia Aš! Kaip gyveni?
- Ech, gerai, kaip Tu?
- Gerai. Klausyk, atvažiuoju keletui mėnesių, gal.... Gal galime susitikti?
- Žinoma! Kur tu apsistosi? Gali pas mane. Kada atvažiuosi?
- Na, tiesą sakant, atvyksiu kitą savaitę.
- Puiku! Lauksiu Tavęs! Iki susitikimo, Doma! Bučiuoju!
- Iki, Evita!
Geriausia žinia, kokia gali mane pradžiuginti! Atvyksta mano sesuo iš Amerikos! Tiksliau pusseserė. Geriausia, ką turėjau iki Luko!
--- Apie Dominyką. ---
Dominykai 17 metų. Gyvena Amerikoje. Anksčiau, kaip ir aš, gyveno Londone. Tik aš čia likau, o ji... Ji turėjo išvykti. Nuo jos išvykimo, mūsų bendravimas vis mažėjo... Kartas nuo karto susirašydavome... Bet pastaruosius 10 mėnesių nei aš jai, nei ji man nerašė, tad nežinau, kaip jai sekasi, ir pan. Ji išsikraustė, kai jai buvo 13. Taip. Jau praėjo 4 metai. Daug. 4 metus mes nesimatėme. Kai susirašydavome, mūsų pokalbis greitai baigdavosi, nes kažkuri iš mūsų, būdavo užsiėmusi. Kai Domai buvo 13, jai patiko Lukas. Taip... Mano Lukas. Tačiau, kai ji išsikraustė, jai teko jį pamiršti. Kiek žinau, dabar vaikino jo neturi. Per tuos 4 metus buvo keletas, bet manau daug ką pasako žodis buvo... Doma rūko. Ir kartais išgeria. Bet ne dažnai. Tai tiek kolkas apie ją.
--- Atsiprašau, kad ilgai nekūriau, ir, kad šita dalis labai trumpa.---
--- Kitai dal. 10 nuomonių. Nesvarbu gerų ar blogų. ---
Dabar, jaučiuosi gerai. Jaučiu, kaip dabar Lukas mane dar labiau saugi negu anksčiau. Gyvename kartu. Planuojame persikraustyti, pradėti Viską vėl iš naujo. Nors begalo sunku,tačiau to reikia...
--- Rytas. ---
Kątik pabudau, tik dar neatsimerkiau. Nenoriu. Esu pavargusi iš vakar vykusio žygio su draugais. Patiko. Tačiau dabar, nesijaučiu pailsėjusi. Suskambo mano telefonas. Skambino nežinomas numeris. Pakėliau.
- Klausau. - Ištariau.
- Labas, Evita! - Sušaukė kažkas.
- Dominyka, čia tu? O Dieve!
- Taip, Evita, čia Aš! Kaip gyveni?
- Ech, gerai, kaip Tu?
- Gerai. Klausyk, atvažiuoju keletui mėnesių, gal.... Gal galime susitikti?
- Žinoma! Kur tu apsistosi? Gali pas mane. Kada atvažiuosi?
- Na, tiesą sakant, atvyksiu kitą savaitę.
- Puiku! Lauksiu Tavęs! Iki susitikimo, Doma! Bučiuoju!
- Iki, Evita!
Geriausia žinia, kokia gali mane pradžiuginti! Atvyksta mano sesuo iš Amerikos! Tiksliau pusseserė. Geriausia, ką turėjau iki Luko!
--- Apie Dominyką. ---
Dominykai 17 metų. Gyvena Amerikoje. Anksčiau, kaip ir aš, gyveno Londone. Tik aš čia likau, o ji... Ji turėjo išvykti. Nuo jos išvykimo, mūsų bendravimas vis mažėjo... Kartas nuo karto susirašydavome... Bet pastaruosius 10 mėnesių nei aš jai, nei ji man nerašė, tad nežinau, kaip jai sekasi, ir pan. Ji išsikraustė, kai jai buvo 13. Taip. Jau praėjo 4 metai. Daug. 4 metus mes nesimatėme. Kai susirašydavome, mūsų pokalbis greitai baigdavosi, nes kažkuri iš mūsų, būdavo užsiėmusi. Kai Domai buvo 13, jai patiko Lukas. Taip... Mano Lukas. Tačiau, kai ji išsikraustė, jai teko jį pamiršti. Kiek žinau, dabar vaikino jo neturi. Per tuos 4 metus buvo keletas, bet manau daug ką pasako žodis buvo... Doma rūko. Ir kartais išgeria. Bet ne dažnai. Tai tiek kolkas apie ją.
--- Atsiprašau, kad ilgai nekūriau, ir, kad šita dalis labai trumpa.---
--- Kitai dal. 10 nuomonių. Nesvarbu gerų ar blogų. ---
Related users
28-4
Šitie žodžiai buvo tikrai bauginantys. Tuo pačių kėlė siaubą ir manymą, kad kažkas čia juokauja. Tuo metu ir vėl kažkas pabeldė į langą. Tokie ,, Žaidimai. " nejuokais gązdino. Susižalgėme ir vėl su Eleonora. Žinojau, kad ji taip pat bijo. Ko gero, net labiau už mane. Kuo tyliau nuėjome į rūsį su visais svarbiausiais daiktais, pinigine, telefonu ir pan. Jame nebuvo langų, tik buvo durys, kurios tiesiogiai veda į lauką. Girdėjome, kad kažkas jau viduj. Suskambo mano telefonas. Velnias! Neišsijungiau garso. Dabar jis žino kur mes. Pasileidome bėgti. Pasukau link Luko namų. Eleonora iš paskos. Numėgome kokį kilometrą, ir jėgos vis seko. Atsisukti atgal, neišdrįsome nei viena. Pamačiau važiuojančią taksi. Susistabdžiau ją, ir pasakius adresą kur turi mus nuvežti šiek tiek atsileidau.
--- Luko akimis. ---
Sėdžiu svetainėje ant sofos ir žiūriu filmą. Pasiėmu telefoną į rankas, pažiūrėti ar niekas nerašė. Ne. Niekas. Ekrane mano ir Evitos nuotrauka. Nors ji man nerašo, bet žinojau, kad jai viskas gerai, nes ji su Eleonora. Buvau jau bebaigiantis parašyti žinutę Evitai, kol kažkas pabeldė į duris. Nuėjau jų atidaryti. Nustebau. Kai atidariau duris, ten stovėjo Evita su Eleonora. Evita greitai pripuolė prie manęs ir apkabino, o Eleonora tiesiog užėjo vidun ir uždarė duris. Abi buvo kiaurai permirkusios, makiažas nubėgęs. Kai sužinojau, kodėl jos pas mane, be abejonių tariau:
- Liekat pas mane! O dabar, einu paprašyti Deimos (Luko sesuo) kažko jums apsirengti. Eikite į mano kambarį.
--- Evitos akimis. ---
Gerai žinojau, kad Lukas mus tikrai priims. Neatstums mūsų. Kol Lukas nuėjęs prašė Deimantės rūbų mums, mes sėdėjome Luko kambaryje ant lovos, ir laukėme kol jis pareis. Maždaug po 10 minučių, jis įėjo į kambarį su rūbais, ten buvo dvejos timpos, 2 maikutės ant plačių šleikučių, 2 džemperiai ir kojinės. Kol Eleonora buvo vonioje, Lukas jai atnešė iš palėpės čiužinį. Na o aš... Aš miegosiu su Luku.
--- Atsiprašau, kad nepalikau gale intrigos. ---
--- Labai ačiū, kad skaitote! Myliu jus! ---
--- Kitai dal. 10 nuomonių. Nuomones rašykite čia --> @Newstoriea ---
--- Luko akimis. ---
Sėdžiu svetainėje ant sofos ir žiūriu filmą. Pasiėmu telefoną į rankas, pažiūrėti ar niekas nerašė. Ne. Niekas. Ekrane mano ir Evitos nuotrauka. Nors ji man nerašo, bet žinojau, kad jai viskas gerai, nes ji su Eleonora. Buvau jau bebaigiantis parašyti žinutę Evitai, kol kažkas pabeldė į duris. Nuėjau jų atidaryti. Nustebau. Kai atidariau duris, ten stovėjo Evita su Eleonora. Evita greitai pripuolė prie manęs ir apkabino, o Eleonora tiesiog užėjo vidun ir uždarė duris. Abi buvo kiaurai permirkusios, makiažas nubėgęs. Kai sužinojau, kodėl jos pas mane, be abejonių tariau:
- Liekat pas mane! O dabar, einu paprašyti Deimos (Luko sesuo) kažko jums apsirengti. Eikite į mano kambarį.
--- Evitos akimis. ---
Gerai žinojau, kad Lukas mus tikrai priims. Neatstums mūsų. Kol Lukas nuėjęs prašė Deimantės rūbų mums, mes sėdėjome Luko kambaryje ant lovos, ir laukėme kol jis pareis. Maždaug po 10 minučių, jis įėjo į kambarį su rūbais, ten buvo dvejos timpos, 2 maikutės ant plačių šleikučių, 2 džemperiai ir kojinės. Kol Eleonora buvo vonioje, Lukas jai atnešė iš palėpės čiužinį. Na o aš... Aš miegosiu su Luku.
--- Atsiprašau, kad nepalikau gale intrigos. ---
--- Labai ačiū, kad skaitote! Myliu jus! ---
--- Kitai dal. 10 nuomonių. Nuomones rašykite čia --> @Newstoriea ---
27-3 DALIS
--- Kita diena. Rytas. ---
Pramerkiau akis. Pasiėmiau telefoną, pažiūrėti kiek valandų, ir ar niekas man nerašė. Telefonas rodė, kad dabar 08.34. Ekrane buvo 3 nauji pranešimai ir 1 praleistas skambutis.
Rašė Eleonora, Lukas ir.... nežinomas numeris? Peržiūrėjau pranešimus. Su Eleonora susitariau, kad ateisiu šiandien pas ją 17 valandą ir pasiliksiu miegoti, jos tėvai išvažiavo pas giminaičius. Lukas kaip visados, pasisveikino su manimi, ir palinkėjo geros dienos, bei paklausė ką šiandien veiksiu. Na, o žinutė iš nežinia ko... Joje buvo parašyta ,, TU kentėsi. ". Šitai žinutei per daug laiko neskyriau. --- Ko gero kokie vaikai sugalvojo pajuokauti.--- Pamaniau, ir nuėjau į vonią išsivalyti dantų bei susitvarkyti plaukus bei pasidaryti nelabai pastebimą makiažą. Apsirengiau kareiviniu raštu išmargintas kelnes ir apsivilkau baltą palaidinę su plačiomis šleikutėmis. Nuėjau į virtuvę kažką pasigaminti valgyti. Pasidariau makaronų su sūriu. Pavalgiau. Nežinojau ką veiki, tad sugalvojau nueiti pas Marką ir jį aplankyti. Seniai matėmės, prieš kokias 3 savaites.... Pasiilgau jo. O ir Viktorijos ir Marko mergytė turėtų būti paaugusi... Tad apsivilkau batus ir pasiėmus telefoną bei piniginę išėjau iš namų. Nuėjau prie stotelės, neilgai reikėjo laukti, kol atvažiavo 7 autobusas, kuris veža į Marko stotelę. Pravažiavau jau 10 stotelių. 17 yra Marko. Autobusas sustojo ir išlipau. Po 3 minučių jau stovėjau prie Marko laiptinės ir vedžiau durų kodą. Liftu pakilau į 8 aukštą ir paskambinau į duris. Nereikėjo net laukti, o jas atidarė Viktorija. Pasisveikinome, ir buvau pakviesta užeiti vidun. Markas svetainėje laikė mergaitę ant rankų ir žiūrėjo televizorių. Atsistojau tarpduryje ir nusišysojau. Tada Markas atsistojo ir priėjęs mane apkabino.
- Koks rūpestingas tėvelis Tu, Markai! - Pasakiau jam ir nusijuokiau.
Po keletos valandų grįžau namo ir pradėjau ruoštis pas Eleonorą. Prisidėjau pilną kuprinę. Joje buvo ir rūbų ir maisto... Kai laikrodis rodė 17 valandą, pasižiūrėjau į veidrodį ir išėjau pro duris.
--- Pas Eleonorą. ---
Dabar žiūrime siaubo filmą ,, Tunąs tamsoje 3. " Gan baisu, bet nenuobodu. Sėdim ant sofos ir valgom spragėsius. Kažkas pabeldė į langą. Abi su Eleonora susižvalgėme, bet filmą žiūrėjome toliau. Tada dar ir dar pasikartojo tas garsas... Suėmiau Eleonorą už rankos ir kartu nuėjome prie lango. Tačiau, nieko nematėme. Suskambo jos telefonas. Skambino nežinomas numeris.
- Pakelk. - Tyliai sušnabždėjau.
Ji lėtai atsiliepė, ir pridėjo telefoną prie ausies.
- Ar jūs pasiruošusios? - Ir pokalbis buvo baigtas....
--- Atsiprašau, kad galbūt trumpoka dalis, ir nebekeliu dalių, bet prasidėjo mokslo metai, ir tai apsunkina. ---
--- Kitai dal. 11 nuomonių. ---
Pramerkiau akis. Pasiėmiau telefoną, pažiūrėti kiek valandų, ir ar niekas man nerašė. Telefonas rodė, kad dabar 08.34. Ekrane buvo 3 nauji pranešimai ir 1 praleistas skambutis.
Rašė Eleonora, Lukas ir.... nežinomas numeris? Peržiūrėjau pranešimus. Su Eleonora susitariau, kad ateisiu šiandien pas ją 17 valandą ir pasiliksiu miegoti, jos tėvai išvažiavo pas giminaičius. Lukas kaip visados, pasisveikino su manimi, ir palinkėjo geros dienos, bei paklausė ką šiandien veiksiu. Na, o žinutė iš nežinia ko... Joje buvo parašyta ,, TU kentėsi. ". Šitai žinutei per daug laiko neskyriau. --- Ko gero kokie vaikai sugalvojo pajuokauti.--- Pamaniau, ir nuėjau į vonią išsivalyti dantų bei susitvarkyti plaukus bei pasidaryti nelabai pastebimą makiažą. Apsirengiau kareiviniu raštu išmargintas kelnes ir apsivilkau baltą palaidinę su plačiomis šleikutėmis. Nuėjau į virtuvę kažką pasigaminti valgyti. Pasidariau makaronų su sūriu. Pavalgiau. Nežinojau ką veiki, tad sugalvojau nueiti pas Marką ir jį aplankyti. Seniai matėmės, prieš kokias 3 savaites.... Pasiilgau jo. O ir Viktorijos ir Marko mergytė turėtų būti paaugusi... Tad apsivilkau batus ir pasiėmus telefoną bei piniginę išėjau iš namų. Nuėjau prie stotelės, neilgai reikėjo laukti, kol atvažiavo 7 autobusas, kuris veža į Marko stotelę. Pravažiavau jau 10 stotelių. 17 yra Marko. Autobusas sustojo ir išlipau. Po 3 minučių jau stovėjau prie Marko laiptinės ir vedžiau durų kodą. Liftu pakilau į 8 aukštą ir paskambinau į duris. Nereikėjo net laukti, o jas atidarė Viktorija. Pasisveikinome, ir buvau pakviesta užeiti vidun. Markas svetainėje laikė mergaitę ant rankų ir žiūrėjo televizorių. Atsistojau tarpduryje ir nusišysojau. Tada Markas atsistojo ir priėjęs mane apkabino.
- Koks rūpestingas tėvelis Tu, Markai! - Pasakiau jam ir nusijuokiau.
Po keletos valandų grįžau namo ir pradėjau ruoštis pas Eleonorą. Prisidėjau pilną kuprinę. Joje buvo ir rūbų ir maisto... Kai laikrodis rodė 17 valandą, pasižiūrėjau į veidrodį ir išėjau pro duris.
--- Pas Eleonorą. ---
Dabar žiūrime siaubo filmą ,, Tunąs tamsoje 3. " Gan baisu, bet nenuobodu. Sėdim ant sofos ir valgom spragėsius. Kažkas pabeldė į langą. Abi su Eleonora susižvalgėme, bet filmą žiūrėjome toliau. Tada dar ir dar pasikartojo tas garsas... Suėmiau Eleonorą už rankos ir kartu nuėjome prie lango. Tačiau, nieko nematėme. Suskambo jos telefonas. Skambino nežinomas numeris.
- Pakelk. - Tyliai sušnabždėjau.
Ji lėtai atsiliepė, ir pridėjo telefoną prie ausies.
- Ar jūs pasiruošusios? - Ir pokalbis buvo baigtas....
--- Atsiprašau, kad galbūt trumpoka dalis, ir nebekeliu dalių, bet prasidėjo mokslo metai, ir tai apsunkina. ---
--- Kitai dal. 11 nuomonių. ---
-
2 sezono 3 daliai 40 like ir 15 nuomonių :)
@Newstoriea
@Newstoriea
26-2 DALIS
Ryte atsikėliau linksma ir laiminga. Viskas buvo tiesiog tobula... Pasiėmiau telefoną jame buvo 5 pranešimai nuo.. Nuo mano mylimo Luko.
■■■■■■■■■■■■■■■
08.22 - Labas rytas, Gražuole! :*
08,23 - Be galo tavęs pasiilgau..
08.57 - Ruoškis, nes aš jau važiuoju pas tave :)*
08.57 - Myliu <3
08.57 - Labai Labai Labai :***
■■■■■■■■■■■■■■■■■■
Šitos žinutės privertė mane šypsotis. O šypsena veide nedingo, nes žinojau, kad jis atvažiuoja... Pas mane.
---po 5 min.---
Prausiausi duše. Kai įėjau į savo kambarį ant lovos pamačiau puokštę raudonų rožių, todėl buvau begalo nustebinta, bet žinojau, kad jos nuo Luko. Bet jis gi dar neatvažiavo! Būtų paskambinęs į duris...
Ir tuo metu išgirdau pajutau jo rankas ant liemens ir išgirdau balsą sklindanti man už nugaros.
- Patinka? - Paklausė jis tyliai.
- Tu dar klausi? Aš tave dievinu! - Apsisukau ir šokau jam ant kaklo. Gerai, kad jis sureagavo, ir jau laikė mane savo akių lygyje.
- Bet kaip tu čia patekai? Juk durys užrakintos. - Paklausiau jo.
- Aš turiu atsarginį raktą, kad galėčiau ateiti pas tave vidurį nakties. - Sušnabždėjo.
- Ir ką gi Tu vidurį nakties pas mane darytum? O gal su manim? - Paklausiau jo ir nusijuokiau.
Lukas neatsakė nieko. Tik nusišypsojo, mane pabučiavo ir apsuko ratu. Kai jau kojomis jutau žemę, paklausiau, ką veikiam? Po ilgų svarstymų nutarėm nuvykti į vandens parką! Tad apsivilkau maudymosi kostiumėlį, žydrą suknelę su kaspinu nugaroje, žydras platformas, pasiėmiau krepšį susidėjau apatinius drabužius, rankšluostį ir buvau pasiruošusi.
--- Vandens parkas. ---
Pačioje pradžioje bijojau. Labai. Iš kart nuėjome ant aukščiausios čiuožyklos visame parke. Jau buvau kaip ir persigalvojusi, kad nebečiuošiu, tačiau Lukas mane privertė. Ir teko čiuožti. Iš pradžios lyg ir nieko. Bet, kai staigiai pradėjome leistis stačiu skardžiu žemyn pradėjau klykti. Galiausiai, jau buvau vandenyje ir juokiausi... Po 5 valandų jau sėdėjau mašinoje ir laikiau Luko ranką. Žinojau, kad jam tai trukdė vairuoti, bet vistiek aš jos nepatraukiau. Tik žiūrėjau į jį, su šypsena veide. Po to pažiūrėjusi į kelią, supratau, kad jis mane veža ne namo.
- Šiąnakt miegosi pas mane. - Pasakė jis ir nusišypsojo.
- Tu dar atsiimsi už šitai! - Pasakiau jam. O jis tik nusišypsojo. Buvau nepatenkinta, kad jis man nepasakė, jog miegosiu pas jį, ir neleido pasiimti nei miegojimo rūbų, nei dantų šepetėlio, visiškai nieko...
--- Pas Luką. ---
Sustojome kieme. Išlipome iš mašinos, jis paėmė mano ranką ir nusivedė į namus. Vedė mane į svetainę, kur sėdėjo jo šeima. Pasisveikinau su visais, ir atsisėdau šalia Luko. Po kelių pokalbio valandų jau lauke buvo tamsu, tad paprašiau Luko, kad eitumėme į jo kambarį. Tad palinkėjome jo tėvams labos nakties ir nuėjome į kambarį. Tada parverčiau jį ant lovos ir pradėjau kutenti. Jam tai nepatiko, bet gi aš sakiau, kad jis kentės! Man bekutenant jį, jis suėmė mano rankas prisitraukė mane prie savęs ir pabučiavo...
--- Atsiprašau, kad nepalikau jokios intrigos. :) Ačiū Arvaidei! :* ---
■■■■■■■■■■■■■■■
08.22 - Labas rytas, Gražuole! :*
08,23 - Be galo tavęs pasiilgau..
08.57 - Ruoškis, nes aš jau važiuoju pas tave :)*
08.57 - Myliu <3
08.57 - Labai Labai Labai :***
■■■■■■■■■■■■■■■■■■
Šitos žinutės privertė mane šypsotis. O šypsena veide nedingo, nes žinojau, kad jis atvažiuoja... Pas mane.
---po 5 min.---
Prausiausi duše. Kai įėjau į savo kambarį ant lovos pamačiau puokštę raudonų rožių, todėl buvau begalo nustebinta, bet žinojau, kad jos nuo Luko. Bet jis gi dar neatvažiavo! Būtų paskambinęs į duris...
Ir tuo metu išgirdau pajutau jo rankas ant liemens ir išgirdau balsą sklindanti man už nugaros.
- Patinka? - Paklausė jis tyliai.
- Tu dar klausi? Aš tave dievinu! - Apsisukau ir šokau jam ant kaklo. Gerai, kad jis sureagavo, ir jau laikė mane savo akių lygyje.
- Bet kaip tu čia patekai? Juk durys užrakintos. - Paklausiau jo.
- Aš turiu atsarginį raktą, kad galėčiau ateiti pas tave vidurį nakties. - Sušnabždėjo.
- Ir ką gi Tu vidurį nakties pas mane darytum? O gal su manim? - Paklausiau jo ir nusijuokiau.
Lukas neatsakė nieko. Tik nusišypsojo, mane pabučiavo ir apsuko ratu. Kai jau kojomis jutau žemę, paklausiau, ką veikiam? Po ilgų svarstymų nutarėm nuvykti į vandens parką! Tad apsivilkau maudymosi kostiumėlį, žydrą suknelę su kaspinu nugaroje, žydras platformas, pasiėmiau krepšį susidėjau apatinius drabužius, rankšluostį ir buvau pasiruošusi.
--- Vandens parkas. ---
Pačioje pradžioje bijojau. Labai. Iš kart nuėjome ant aukščiausios čiuožyklos visame parke. Jau buvau kaip ir persigalvojusi, kad nebečiuošiu, tačiau Lukas mane privertė. Ir teko čiuožti. Iš pradžios lyg ir nieko. Bet, kai staigiai pradėjome leistis stačiu skardžiu žemyn pradėjau klykti. Galiausiai, jau buvau vandenyje ir juokiausi... Po 5 valandų jau sėdėjau mašinoje ir laikiau Luko ranką. Žinojau, kad jam tai trukdė vairuoti, bet vistiek aš jos nepatraukiau. Tik žiūrėjau į jį, su šypsena veide. Po to pažiūrėjusi į kelią, supratau, kad jis mane veža ne namo.
- Šiąnakt miegosi pas mane. - Pasakė jis ir nusišypsojo.
- Tu dar atsiimsi už šitai! - Pasakiau jam. O jis tik nusišypsojo. Buvau nepatenkinta, kad jis man nepasakė, jog miegosiu pas jį, ir neleido pasiimti nei miegojimo rūbų, nei dantų šepetėlio, visiškai nieko...
--- Pas Luką. ---
Sustojome kieme. Išlipome iš mašinos, jis paėmė mano ranką ir nusivedė į namus. Vedė mane į svetainę, kur sėdėjo jo šeima. Pasisveikinau su visais, ir atsisėdau šalia Luko. Po kelių pokalbio valandų jau lauke buvo tamsu, tad paprašiau Luko, kad eitumėme į jo kambarį. Tad palinkėjome jo tėvams labos nakties ir nuėjome į kambarį. Tada parverčiau jį ant lovos ir pradėjau kutenti. Jam tai nepatiko, bet gi aš sakiau, kad jis kentės! Man bekutenant jį, jis suėmė mano rankas prisitraukė mane prie savęs ir pabučiavo...
--- Atsiprašau, kad nepalikau jokios intrigos. :) Ačiū Arvaidei! :* ---
2 SEZONAS. 1 DALIS
--- Po 6 mėnesių. ---
Dabar. Būtent dabar, aš sėdžiu Ten, kažkur aukštai, kur matosi visa miesto panorama. Sėdžiu mylimo žmogaus glėbyje. Taip. Luko. Jaučiu jo rankų skleidžiamą šilumą ir galvoju. Galvoju, apie mūsų draugystės kaip pora laikotarpį. Apie Dianą...Tėtį... Mamą... Pagrobimą... Luko buvimą ligoninėje... Viktorijos vaikelį... Taip! Viktorija susilaukė mergaitės! Ir uždėjo vardą Luka. Labai džiaugiuosi Marku. Jis dabar išsikraustė į butą, kurį nusipirko kartu su Viktorija ir dabar gyvena ten. Na o aš... Aš likau viena, savo ,, rūmuose.''...
--- Lukas. ---
Po ilgo laiko, to laiko kai mes su Evita pora labai daug kas įvyko, ir mano gyvenime pasikeitė. Buvo visko. Ašarų, džiaugsmo, neapykantos, laimės... Bet galiausiai... Po visko, kas jau įvyko aš su ja. Sėdžiu čia. Ir džiaugiuosi, kad esu su ja. Sėdim tylėdami. Bet laimingi. Mano apmąstymus pertraukia Ji. Pajuntu, kaip jos galva jau ant mano peties. Nusišypsau. Lėtai ranka pastumiu jos plaukus kurie krenta jai ant veido. Ji pasimuisto, tačiau nepabunda.Prisitraukia ją arčiau savęs, stipriau apkabinu ir žiūriu kaip ji miega. Kiekvienas man pavydėtų tokios merginos kaip jos...
--- Evita. ---
Pramerkiu akis. Apsižvalgau. Vis dar tebesėdžiu su Luku prieš miestą. Lukas miega. Jis toks mielas kai miega... Norėjau jį prikelti, bet negalėjau. Norėjosi vis grožėtis ir grožėtis juo... Tačiau nebesivaldžiau ir mano lūpos jau lietėsi prie jo. Žinojau, kad jam tai netikėta, bet vistiek... Jis atsakė tuo pačiu. Ilgai nelaukę išvažiavome namo. Susitarėme, kad Lukas pas mane miegos po 3 dienų. Lauksiu jo. Įsukus į kiemą, jau norėjau lipti iš automobilio. Kol nepajutau rankos spūstelėjimo. Supratau ko jis nori. Tad įsėdau atgal, apkabinau ir pabučiavus nubėgau į namus.
--- Kitai dal. 10 nuomonių! :* ---
Dabar. Būtent dabar, aš sėdžiu Ten, kažkur aukštai, kur matosi visa miesto panorama. Sėdžiu mylimo žmogaus glėbyje. Taip. Luko. Jaučiu jo rankų skleidžiamą šilumą ir galvoju. Galvoju, apie mūsų draugystės kaip pora laikotarpį. Apie Dianą...Tėtį... Mamą... Pagrobimą... Luko buvimą ligoninėje... Viktorijos vaikelį... Taip! Viktorija susilaukė mergaitės! Ir uždėjo vardą Luka. Labai džiaugiuosi Marku. Jis dabar išsikraustė į butą, kurį nusipirko kartu su Viktorija ir dabar gyvena ten. Na o aš... Aš likau viena, savo ,, rūmuose.''...
--- Lukas. ---
Po ilgo laiko, to laiko kai mes su Evita pora labai daug kas įvyko, ir mano gyvenime pasikeitė. Buvo visko. Ašarų, džiaugsmo, neapykantos, laimės... Bet galiausiai... Po visko, kas jau įvyko aš su ja. Sėdžiu čia. Ir džiaugiuosi, kad esu su ja. Sėdim tylėdami. Bet laimingi. Mano apmąstymus pertraukia Ji. Pajuntu, kaip jos galva jau ant mano peties. Nusišypsau. Lėtai ranka pastumiu jos plaukus kurie krenta jai ant veido. Ji pasimuisto, tačiau nepabunda.Prisitraukia ją arčiau savęs, stipriau apkabinu ir žiūriu kaip ji miega. Kiekvienas man pavydėtų tokios merginos kaip jos...
--- Evita. ---
Pramerkiu akis. Apsižvalgau. Vis dar tebesėdžiu su Luku prieš miestą. Lukas miega. Jis toks mielas kai miega... Norėjau jį prikelti, bet negalėjau. Norėjosi vis grožėtis ir grožėtis juo... Tačiau nebesivaldžiau ir mano lūpos jau lietėsi prie jo. Žinojau, kad jam tai netikėta, bet vistiek... Jis atsakė tuo pačiu. Ilgai nelaukę išvažiavome namo. Susitarėme, kad Lukas pas mane miegos po 3 dienų. Lauksiu jo. Įsukus į kiemą, jau norėjau lipti iš automobilio. Kol nepajutau rankos spūstelėjimo. Supratau ko jis nori. Tad įsėdau atgal, apkabinau ir pabučiavus nubėgau į namus.
--- Kitai dal. 10 nuomonių! :* ---
24 DALIS
Miegojau kol... KOL suskambo telefonas. Nemėgau to, kad mane prikelia telefonas. Pažiūrėjau kiek valandų. Telefono ekrane laikrodis rodė 04.03. Skambino Luko mama. Nieko nelaukus pakėliau ragelį. Nieko netempus ji su ašaromis ir gumulu gerklėje pasakė šiuos žodžius, kurių labiausiai bijojau: LUKAS LIGONINĖJE. Paklausiau adreso, ir iškarto pašokau iš lovos. Puoliau prie spintos, ir pasigrėbiau bet kokius po ranka pasitaikiusius rūbus. Pasiėmiau būtiniausius daiktus ir išbėgau laukan į mašiną. Viršijau greitį. Bet man tai nerūpėjo. Man rūpėjo tik JIS... Tik Lukas... IR NIEKAS DAUGIAU. Išlipau iš mašinos ir puoliau į ligoninę. norėjau bėgti pas jį į palatą, ir padėti jam kovoti, tačiau negalėjau... Man neleido... TEN... Tad teko prisiglausti į Marko glėbį... Ir laukti... Laukti kol galėsiu pabūti su juo...Kol galėsiu jį paliesti.... Prisiglausti...Paglostyti jo plaukus... Pabučiuoti... Bet dabar apie tai galėjau tik pasvajoti... Žiūrint į jį man skaudėjo... Nors buvau apsikabinus Marką, ir laikiau galvą ant jo peties, aš nualpau. Jaučiau kaip atsijungiu ir slystu žemyn...
--- Neilgai trukus. ---
Pramerkiau akis. Apsižvalgiau. Aš ir vėl ligoninėje. Bet pala! Čia turi būti Lukas! Atsistojau ir išėjau į kolidorių. Eidama juo, žvalgiausi. Ir pagaliau. PAGALIAU pamačiau Luką. Nieko nelaukus puoliau prie jo. Atsisėdau šalia ir pasakojau jam apie viską. Kaip nenoriu jo netekti, bijau jį prarasti, man jis būtinas kaip oras, ir panašiai. Po ilgų mano pasakojimų, mano ašarų ir nusivylimo bei džiaugsmo akimirkų Lukas prabudo. Pasuko galvą į mane, nusišypsojo, ištarė MYLIU ir vėl užmerkė akis... Buvo gera žinoti, kad aš jam kaip antra siela. Atsisukau. Nes jutau, kad kažkas žiūri į mus. Ten buvo med. seselė. Ji šypsojosi, bet ji buvo apsiašarojusi.
- Jums viskas gerai? - Priėjusi paklausiau jos.
- Taip. - Ji atsakė tvirtai ir ryžtingai. Ir toliau šypsojosi.
- Kodėl ašarojate? - Paklausiau, bet nebuvau tikra, kad gausiu iš jos atsakymą.
- Nes niekada gyvenime dar nemačiau tokios laimingos poros kaip jūs. - Ji pasakė ir vėl nusišypsojo.
Priėjau prie jos, apkabinau prie ją ir padėkojau. Pajutau, kaip seselės veido išraiška pasikeitė. Atsisukusi pamačiau...
--- Labai jūsų atsiprašau, kad parašiau tokią trumpą. :) ---
--- Kitai dal. noriu 10 nuomonių. Kai surinksiu jas, pradėsiu rašyti naują dalį :) Nuomones rašykite čia --> @Newstoriea ! :* ---
--- Myliu Jus visus, visus 300 kurie skaito! <3 ---
--- Neilgai trukus. ---
Pramerkiau akis. Apsižvalgiau. Aš ir vėl ligoninėje. Bet pala! Čia turi būti Lukas! Atsistojau ir išėjau į kolidorių. Eidama juo, žvalgiausi. Ir pagaliau. PAGALIAU pamačiau Luką. Nieko nelaukus puoliau prie jo. Atsisėdau šalia ir pasakojau jam apie viską. Kaip nenoriu jo netekti, bijau jį prarasti, man jis būtinas kaip oras, ir panašiai. Po ilgų mano pasakojimų, mano ašarų ir nusivylimo bei džiaugsmo akimirkų Lukas prabudo. Pasuko galvą į mane, nusišypsojo, ištarė MYLIU ir vėl užmerkė akis... Buvo gera žinoti, kad aš jam kaip antra siela. Atsisukau. Nes jutau, kad kažkas žiūri į mus. Ten buvo med. seselė. Ji šypsojosi, bet ji buvo apsiašarojusi.
- Jums viskas gerai? - Priėjusi paklausiau jos.
- Taip. - Ji atsakė tvirtai ir ryžtingai. Ir toliau šypsojosi.
- Kodėl ašarojate? - Paklausiau, bet nebuvau tikra, kad gausiu iš jos atsakymą.
- Nes niekada gyvenime dar nemačiau tokios laimingos poros kaip jūs. - Ji pasakė ir vėl nusišypsojo.
Priėjau prie jos, apkabinau prie ją ir padėkojau. Pajutau, kaip seselės veido išraiška pasikeitė. Atsisukusi pamačiau...
--- Labai jūsų atsiprašau, kad parašiau tokią trumpą. :) ---
--- Kitai dal. noriu 10 nuomonių. Kai surinksiu jas, pradėsiu rašyti naują dalį :) Nuomones rašykite čia --> @Newstoriea ! :* ---
--- Myliu Jus visus, visus 300 kurie skaito! <3 ---
23 DALIS
Ten buvo... DANIELIUS. Visas kraujuojantis, rūbai suplyšę. Bet jis vistiek šypsojosi. Buvau jo labai išsigandusi. Dar ir dabar bijau jo. Ko jis nori iš manęs? Jis paėmė mano ranką ir... pakėlė mane nuo žemės. Jo veide vis dar buvo ta šiurpinanti šypsena, o aš bijojau. Ir vėl pradėjau rėkti, šaukti, klykti, cypti... Link manęs jau bėgo Lukas... Bet Danielius daugiau nebeleido man atsigręžti, ir vedėsi mane į mišką... Nuo klykimo skaudėjo gerklę. O jam turbūt jau spiegė ausyse, tad ranka uždengė mano burną, ir grėsmingai nusijuokęs vedė mane tolyn.
Lukas niekaip mūsų nepavijo, aš visais būdais bandžiau ištrūkti iš stiprių Danieliaus rankų. Pamačiau avarijos vietą ten, prie raudonos mašinos gulėjo vaikinas ir mergina. Danielius bandė mane įgrūsti į savo juodą mersedesą, bet jis parkrito ant žemės šalia manęs.
-Ar tau viskas gerai? Paklausė.
-Ačiū, gyva, turbūt viskas gerai. Bet kas tu? Kur Lukas? Paklausiau suglumusi.
-Kas aš? Jei pažysti Luką turėtum žinoti ir mane. Aš Benas jo pusbrolis.
Nustebau. Kodėl man apie tai Lukas nieko nesakė? Kaad turi pusbrolį? Kodėl mūsų nesupažindino? Turbūt gerai nesutaria. Po 15 minučių išgirdau Luko balsą, šaukiantį mane. Atsakiau į jo šūksnius. Neilgai trukus, jau jutau Luko rankas ant liemens. Jo veidas pasikeitė. Supratau, kad kažkas negerai. Priekyje pamačiau pareinantį Beną... Apsisukau, ir apsikabinau Luką.
- Ką čia veiki? - Paklausė Beno.
Jis tik nusijuokė, ir žiūrėjo tai į mane, tai į Luką. Mane tai nervino, tad suspaudžiau Luką dar labiau. Tada mano dėmesį patraukė ta pora. Kuri buvo avarijos vietoje. Jie buvo sužeisti. Paėmiau Luko ranką ir bėgau link jų. Ten nieko nebuvo. Iškviečiau pagalbą.
--- Ligoninėje. ---
Sėdėjome su Luku laukiamąjame. Atėjo gydytojas, ir pranešė, kad jie sunkiai sužeisti. Ypač mergina, mat ji sėdėjo arčiau medžio, į kurį atsitrenkė automobilis. Bet jie išgyvens. Atsidusau. Buvo gera žinot, kad kažkam padėjau.
Po 3 valandų, mums leido juos aplankyti. Pirmiausia nuėjome į vaikino palatą. Atsisėdome šalia jo. Tiksliau atsisėdo Lukas, o aš jam ant kelių, nes čia tebuvo viena kėdė. Mums besėdint, jis pramerkė akis. Nubėgau apie tai pranešti gydytojams. Jie atbėgo. Tada vaikinas pasakė: Kristen... Ir vėl užsimerkė... Pas merginą mūsų neleido. Ji komoje. Gaila... Paprašiau, kad Lukas mane parvežtų namo, ir, kad galėtumėme čia atvykti ir vėl. Rytoj. Grįžusi namo kritau į lovą ir iškart užmigau.
--- Kitai dal. 12 nuomonių. @Newstoriea ---
--- Šitoj gal per mažai veiksmo. Kitoj BUS daugiau! :* ---
--- Ačiū Arvaidei! :* ---
Lukas niekaip mūsų nepavijo, aš visais būdais bandžiau ištrūkti iš stiprių Danieliaus rankų. Pamačiau avarijos vietą ten, prie raudonos mašinos gulėjo vaikinas ir mergina. Danielius bandė mane įgrūsti į savo juodą mersedesą, bet jis parkrito ant žemės šalia manęs.
-Ar tau viskas gerai? Paklausė.
-Ačiū, gyva, turbūt viskas gerai. Bet kas tu? Kur Lukas? Paklausiau suglumusi.
-Kas aš? Jei pažysti Luką turėtum žinoti ir mane. Aš Benas jo pusbrolis.
Nustebau. Kodėl man apie tai Lukas nieko nesakė? Kaad turi pusbrolį? Kodėl mūsų nesupažindino? Turbūt gerai nesutaria. Po 15 minučių išgirdau Luko balsą, šaukiantį mane. Atsakiau į jo šūksnius. Neilgai trukus, jau jutau Luko rankas ant liemens. Jo veidas pasikeitė. Supratau, kad kažkas negerai. Priekyje pamačiau pareinantį Beną... Apsisukau, ir apsikabinau Luką.
- Ką čia veiki? - Paklausė Beno.
Jis tik nusijuokė, ir žiūrėjo tai į mane, tai į Luką. Mane tai nervino, tad suspaudžiau Luką dar labiau. Tada mano dėmesį patraukė ta pora. Kuri buvo avarijos vietoje. Jie buvo sužeisti. Paėmiau Luko ranką ir bėgau link jų. Ten nieko nebuvo. Iškviečiau pagalbą.
--- Ligoninėje. ---
Sėdėjome su Luku laukiamąjame. Atėjo gydytojas, ir pranešė, kad jie sunkiai sužeisti. Ypač mergina, mat ji sėdėjo arčiau medžio, į kurį atsitrenkė automobilis. Bet jie išgyvens. Atsidusau. Buvo gera žinot, kad kažkam padėjau.
Po 3 valandų, mums leido juos aplankyti. Pirmiausia nuėjome į vaikino palatą. Atsisėdome šalia jo. Tiksliau atsisėdo Lukas, o aš jam ant kelių, nes čia tebuvo viena kėdė. Mums besėdint, jis pramerkė akis. Nubėgau apie tai pranešti gydytojams. Jie atbėgo. Tada vaikinas pasakė: Kristen... Ir vėl užsimerkė... Pas merginą mūsų neleido. Ji komoje. Gaila... Paprašiau, kad Lukas mane parvežtų namo, ir, kad galėtumėme čia atvykti ir vėl. Rytoj. Grįžusi namo kritau į lovą ir iškart užmigau.
--- Kitai dal. 12 nuomonių. @Newstoriea ---
--- Šitoj gal per mažai veiksmo. Kitoj BUS daugiau! :* ---
--- Ačiū Arvaidei! :* ---
22 DALIS
Einam. - Atsakiau ir suspaudžiau jo ranką.
Jis įsodino mane į mašiną, ir užrišo akis. Nusišypsojau. Visą kelią Lukas laikė mane už rankos ir nepaleido. Kažkur po poros valandų, atvažiavome. Girdėjau, kaip Lukas išlipo iš mašinos. Neilgai trukus, atsidarė ir man automobilio durys ir išlipau. Pagaliau, nuo akių atrištas raištis. Stovėjome prie atrakcionų parko. Atrakcionų parkus visuomet dievinau. Nebijojau nei aukščio, nei greito sukimo ar panašiai. Būdavo, kai kartais supykindavo, bet niekados neatsisakydavau šitaip pasilinksminti. Mano apmąstymus pertraukė Lukas, ir nusivedė mane tolyn.
--- Po keletos valandų. ---
Pabuvome visuose atrakcionuose! Žinojau, kad Lukas aukojosi dėl manęs, bet man patiko! Jau šiek tiek temo.Tad sėdome į mašiną, ir jau važiavome namų link. Įsukome į mano kiemą. Atrakinau namų duris, ir su Luku įėjome vidun. O ten, stovėjo būrys draugų ir klasiokų su didžiuliu tortu. Ir dainavo su gimimo diena. Mano veide buvo didžiulė šypsena. Baigus jiems dainuoti, pasigirdo šampano šūviai. Kai jau visi turėjo šampano taurę rankose, kartu kėlė jas viršun, sveikindami su pilnametyste. Namuose vyko mano vakarėlis, apie kurį net nebūčiau pasvajojusi.
--- Rytas. ---
Pabudau 15:02. Skaudėjo galvą. Turbūt vakar GEROKAI padauginau alkoholio. Nusileidau žemyn, viskas buvo nusiaubta, lyg iš po karo. Net nusijuokiau.Visur primėtyta butelių, tuščių maisto pakuočių, gimtadienio papuošimų. Tačiau namie labai tylu. Pernelyg tylu. Einu apsidairyti. Apeinu virtuvę ir svetainę, tačiau ten nieko nėra, tik krūvos šiukšlių. Užbėgu laiptais į viršų. Mano kambaryje tuščia. Marko kambaryje miega kažkokie girti vaikinai. namie nieko nėra. Staigiai grįžtu į virtuvę, ir jau ruošiuosi skambinti Markui, bet užmatau laišką.. Greitai atplėšusi perskaitau jį ir.. jame parašyta, kad Lukas pagrobtas.. Metu laišką, bėgu į lauką ir jau noriu šaukti, bet staiga kažkas užšoka man ant nugaros ir aš nugriūnu. atsimerkusi pamatau Marką, ir Luką bėgantį prie manęs. Jis pakelia mane ir susirūpinęs klausia:
- Mažute, ar nesusižeidei?
- Ne, man viskas gerai, Tik jūs mane išgąsdinote. - sušunku.
Lukas tik nusijuokia, ir čiupęs mane į glėbį nešasi prie ežero. Ir kaip visados, išmaudo mane su drabužiais, o aš lieku šlapia, tiesiog gręžiama. Tad sėdėjau ant kranto ir džiuvau. Kol priešais save nepamačiau didelio ir grėsmingo šešėlio. Tada pajutau ranką ant savo peties. Atsisukau... Pradėjau rėkti kiek begalėjau...
--- štai, nevisai ilga dalis. Bet stengiausi. ---
--- Ačiū Erikai, kad padėjai sukurti. Myliu! <3 ---
--- Kitai dal. ( 23 ) ( paskutinei ) noriu 20 nuomonių! Kol nebus, nekursiu! ---
Jis įsodino mane į mašiną, ir užrišo akis. Nusišypsojau. Visą kelią Lukas laikė mane už rankos ir nepaleido. Kažkur po poros valandų, atvažiavome. Girdėjau, kaip Lukas išlipo iš mašinos. Neilgai trukus, atsidarė ir man automobilio durys ir išlipau. Pagaliau, nuo akių atrištas raištis. Stovėjome prie atrakcionų parko. Atrakcionų parkus visuomet dievinau. Nebijojau nei aukščio, nei greito sukimo ar panašiai. Būdavo, kai kartais supykindavo, bet niekados neatsisakydavau šitaip pasilinksminti. Mano apmąstymus pertraukė Lukas, ir nusivedė mane tolyn.
--- Po keletos valandų. ---
Pabuvome visuose atrakcionuose! Žinojau, kad Lukas aukojosi dėl manęs, bet man patiko! Jau šiek tiek temo.Tad sėdome į mašiną, ir jau važiavome namų link. Įsukome į mano kiemą. Atrakinau namų duris, ir su Luku įėjome vidun. O ten, stovėjo būrys draugų ir klasiokų su didžiuliu tortu. Ir dainavo su gimimo diena. Mano veide buvo didžiulė šypsena. Baigus jiems dainuoti, pasigirdo šampano šūviai. Kai jau visi turėjo šampano taurę rankose, kartu kėlė jas viršun, sveikindami su pilnametyste. Namuose vyko mano vakarėlis, apie kurį net nebūčiau pasvajojusi.
--- Rytas. ---
Pabudau 15:02. Skaudėjo galvą. Turbūt vakar GEROKAI padauginau alkoholio. Nusileidau žemyn, viskas buvo nusiaubta, lyg iš po karo. Net nusijuokiau.Visur primėtyta butelių, tuščių maisto pakuočių, gimtadienio papuošimų. Tačiau namie labai tylu. Pernelyg tylu. Einu apsidairyti. Apeinu virtuvę ir svetainę, tačiau ten nieko nėra, tik krūvos šiukšlių. Užbėgu laiptais į viršų. Mano kambaryje tuščia. Marko kambaryje miega kažkokie girti vaikinai. namie nieko nėra. Staigiai grįžtu į virtuvę, ir jau ruošiuosi skambinti Markui, bet užmatau laišką.. Greitai atplėšusi perskaitau jį ir.. jame parašyta, kad Lukas pagrobtas.. Metu laišką, bėgu į lauką ir jau noriu šaukti, bet staiga kažkas užšoka man ant nugaros ir aš nugriūnu. atsimerkusi pamatau Marką, ir Luką bėgantį prie manęs. Jis pakelia mane ir susirūpinęs klausia:
- Mažute, ar nesusižeidei?
- Ne, man viskas gerai, Tik jūs mane išgąsdinote. - sušunku.
Lukas tik nusijuokia, ir čiupęs mane į glėbį nešasi prie ežero. Ir kaip visados, išmaudo mane su drabužiais, o aš lieku šlapia, tiesiog gręžiama. Tad sėdėjau ant kranto ir džiuvau. Kol priešais save nepamačiau didelio ir grėsmingo šešėlio. Tada pajutau ranką ant savo peties. Atsisukau... Pradėjau rėkti kiek begalėjau...
--- štai, nevisai ilga dalis. Bet stengiausi. ---
--- Ačiū Erikai, kad padėjai sukurti. Myliu! <3 ---
--- Kitai dal. ( 23 ) ( paskutinei ) noriu 20 nuomonių! Kol nebus, nekursiu! ---
21 DALIS
Po 20 minučių nusileido Lukas. Pusryčiai jau buvo ant stalo.
- Kaip skaniai čia kvepia! - Pasakė, ir priėjęs prie manęs apkabino mane.
- Valgyk. - Šyptelėjau, ir padėjau ant stalo jam lėkštę su lietiniais blyneliais ir uogiene.
Prisėdau ir aš. Po 15 minučių jau buvome pavalgę. Sumanėme šiandien važiuoti prie jūros. Tad greit susiruošėme, ir 10,12 pajudėjome iš namų. Po 2 valandų, mes jau ėjome vis bangų parbloškiama jūros pakrante. Šiltas vanduo glostė kojas, tad nusprendėme pasimaudyti. Tai turbūt buvo pirmas kartas, kai manęs Lukas neišmaudė su drabužiais.
--- Vakaras. ---
Važiuojame namo. Jau temsta. Automobilio priekyje matosi gražus saulėlydis. Todėl padėjau savo galvą ant Luko peties. Netikėtai manęs Lukas paklausė:
- Mažyt, po 16 dienų tavo 18-liktas gimtadienis. Ko nori dovanų?
- Tavęs šalia! - Net neabejodama jam pasakiau, ir parodžiau liežuvį.
Mačiau kaip jis šyptelėjo. Bet nieko neatsakė. Po akimirkos stovėjome jau mano kieme.
- Iki, meile! - Per visą gyvenimą pirmą kartą jį taip pavadinau. Apkabinau jį ir pabučiavau į lūpas.
Išlipau iš mašinos, palaukiau kol išvažiuos iš kiemo, ir pamojavau jam. Apsisukau, įėjau vidun ir kritau į lovą, nes buvau begalo pavargusi...
--- Po 16 dienų. Mano gimtadienis. ---
Pabudau nuo saulės spindulių. Telefone mirgėjo užrašas ,, 5 nauji pranešimai. ''. 3 pranešimai nuo Luko, 1 nuo Eleonoros, kitas nuo Mato.
Lukas: ,, Labas rytas, mažyte! :* Su gimtadieniu! <3 '' Ir ,, 12:15 atvažiusiu tavęs pasimti, gerai? ''
Atrašiau: ,, Labutis, ačiū, Mažuti! :* Gerai, lauksiu. :) ''
Eleonora: ,, Su pilnametyste, saule! <3 ''
Atrašiau: ,, Myliu Tave! :* ''
Matas: ,, Su gimtadieniu, Evita! :* ''
Atrašiau: ,, Ačiū! :* ''
Atsikėliau iš lovos, ir apsirengiau plėšytus džinsus, baltą palaidinukę su užrašu SUMMER, kuri nedengia pilvo, ir aukštakulnius su kabėmis. Pavalgiau. Į kiemą įvažiavo Lukas. Pabeldė į duris ir įėjo vidun. Paėmė mane už liemens, ir pakėlė į viršų. Tada pabučiavo. Nuleido ant žemės. Ir įteikė dėžutę su dovana. Ant jos buvo lapelis su užrašu: ,, Sveikinu Tave, meile! :* Su meile, Tavo Lukas. ''. Pažiūrėjau į jį ir nusišypsojau. Dėžutėje buvo blonknotas su pavadinimu ,, 180 priežasčių kodėl tave myliu '' ir sidabrinė apyrankė. Pažiūrėjau į jį, apkabinau kuo stipriau ir pabučiavau.
- Einam? - Paklausė.
--- Atsiprašau, kad šita dalis gavosi galbūt trumpoka. :) ---
--- Kitai dal. noriu 18 nuomonių. Nuomones rašykite čia --> @Newstoriea ! Ačiū! <3 ---
- Kaip skaniai čia kvepia! - Pasakė, ir priėjęs prie manęs apkabino mane.
- Valgyk. - Šyptelėjau, ir padėjau ant stalo jam lėkštę su lietiniais blyneliais ir uogiene.
Prisėdau ir aš. Po 15 minučių jau buvome pavalgę. Sumanėme šiandien važiuoti prie jūros. Tad greit susiruošėme, ir 10,12 pajudėjome iš namų. Po 2 valandų, mes jau ėjome vis bangų parbloškiama jūros pakrante. Šiltas vanduo glostė kojas, tad nusprendėme pasimaudyti. Tai turbūt buvo pirmas kartas, kai manęs Lukas neišmaudė su drabužiais.
--- Vakaras. ---
Važiuojame namo. Jau temsta. Automobilio priekyje matosi gražus saulėlydis. Todėl padėjau savo galvą ant Luko peties. Netikėtai manęs Lukas paklausė:
- Mažyt, po 16 dienų tavo 18-liktas gimtadienis. Ko nori dovanų?
- Tavęs šalia! - Net neabejodama jam pasakiau, ir parodžiau liežuvį.
Mačiau kaip jis šyptelėjo. Bet nieko neatsakė. Po akimirkos stovėjome jau mano kieme.
- Iki, meile! - Per visą gyvenimą pirmą kartą jį taip pavadinau. Apkabinau jį ir pabučiavau į lūpas.
Išlipau iš mašinos, palaukiau kol išvažiuos iš kiemo, ir pamojavau jam. Apsisukau, įėjau vidun ir kritau į lovą, nes buvau begalo pavargusi...
--- Po 16 dienų. Mano gimtadienis. ---
Pabudau nuo saulės spindulių. Telefone mirgėjo užrašas ,, 5 nauji pranešimai. ''. 3 pranešimai nuo Luko, 1 nuo Eleonoros, kitas nuo Mato.
Lukas: ,, Labas rytas, mažyte! :* Su gimtadieniu! <3 '' Ir ,, 12:15 atvažiusiu tavęs pasimti, gerai? ''
Atrašiau: ,, Labutis, ačiū, Mažuti! :* Gerai, lauksiu. :) ''
Eleonora: ,, Su pilnametyste, saule! <3 ''
Atrašiau: ,, Myliu Tave! :* ''
Matas: ,, Su gimtadieniu, Evita! :* ''
Atrašiau: ,, Ačiū! :* ''
Atsikėliau iš lovos, ir apsirengiau plėšytus džinsus, baltą palaidinukę su užrašu SUMMER, kuri nedengia pilvo, ir aukštakulnius su kabėmis. Pavalgiau. Į kiemą įvažiavo Lukas. Pabeldė į duris ir įėjo vidun. Paėmė mane už liemens, ir pakėlė į viršų. Tada pabučiavo. Nuleido ant žemės. Ir įteikė dėžutę su dovana. Ant jos buvo lapelis su užrašu: ,, Sveikinu Tave, meile! :* Su meile, Tavo Lukas. ''. Pažiūrėjau į jį ir nusišypsojau. Dėžutėje buvo blonknotas su pavadinimu ,, 180 priežasčių kodėl tave myliu '' ir sidabrinė apyrankė. Pažiūrėjau į jį, apkabinau kuo stipriau ir pabučiavau.
- Einam? - Paklausė.
--- Atsiprašau, kad šita dalis gavosi galbūt trumpoka. :) ---
--- Kitai dal. noriu 18 nuomonių. Nuomones rašykite čia --> @Newstoriea ! Ačiū! <3 ---
20 DALIS
- Po mėnesio. ---
Prieš dvi savaites mane paleido iš ligoninės. Ir štai dabar, stoviu prieš veidrodį, ir dažausi. Pasidažau ryškiai raudonai lūpas. Apsisuku prieš veidrodį ir nusišypsau. Sugarbanoti plaukai krenta ant veido. Suskamba skambutis į duris. Supratau, kad tai Lukas. Tad parašiau jam žinutę: ,, Užeik:* ''. Išgirdau, kaip atsidarė lauko durys. Kol jis lipo laiptais į mano kambarį aš užsirakinau kambario duris. Ir toliau ruošiausi.
- Eeei! Taip nesąžininga! Įsileisk mane! - Ištarė ir pradėjo juoktis.
Aš tik sukrizenau ir liepiau jam palaukti, kol galutinai pasiruošiu. Apsiaviau aukštakulnius, nors man nelabai galima. Bet vistiek. Pasiėmiau rankinę ir atrakinau kambario duris. Už durų stovėjo susinervinęs Lukas. Bet kai pamatė mane, iš jo veido išraiškos buvo matyti, kad jis jau nebesinervino. Tik apkabino mane ir į ausį sušnabždėjo:
- Mažute, man atrodo, Tu šiandien ne vieną apkerėsi savo išvaizdą. - Jaučiau, kaip jis nusišypsojo.
Nieko neatsakius jam, aš jį pabučiavau. Tada jis paėmė mano ranką ir pasakė:
- Einam į mašiną.
--- Vietoje. ---
Įėjome į Mato namus. Pamatęs mus jis nusišypsojo ir priėjo prie mūsų.
- Labas vakaras! - Pasisveikino su manimi, ir paspaudė ranką Lukui.
- Labas. Su 18-liktu! - Pasakiau jam, įteikiau dovaną, apkabinau ir pakštelėjau į skruostą.
- Ačiū! - Ištarė ir nusišypsojo.
Nors ir nenorėjau gerti alkoholio, Tačiau vistiek teko. Taigi šiandien Matui sueina 18! Tad išgėriau keletą stikliukų. Lukas šiek tiek daugiau. Kai jau buvo 3 valanda nakties, pasakiau Lukui, kad noriu namo. Tad sėdome į mašiną ir važiavome pas mane. Rizikavau, kad leidau Lukui važiuoti išgėrusiam, bet kitos išeities neturėjau. Po pusvalandžio įvažiavome į kiemą.
- Eini su manimi? - Paklausiau.
- Na jeigu leidi. - Pasakė ir vėl nusišypsojo.
Išlipome iš mašinos, ir nuėjome į vidų. Kadangi labai norėjau miego užmigau...
--- Rytas. ---
Prabudus skaudėjo galvą. Nors vakar galima sakyti daug negėriau, nes gerti man tikrai nebūdinga. Tad išlipau iš lovos ir nulipau žemyn atsigerti vaistų. Kai grįžau atgal į savo kambarį, Lukas jau buvo pabudęs. Priėjau prie spintos, nes reikėjo persirengti. Išsirinkau šortus ir palaidinę nedengiančią pilvo. Kol rengiausi, Lukas stebėjo mane. IR pasakė:
- Tavo kūnas toks tobulas...
Aš tik šyptelėjau ir ir tepasakiau:
- Einu gaminti pusryčių. Nusileisk žemyn. - Ir šypsodamasi išėjau iš kambario.
-- Kitai dal. 18 nuomonių. Nuomones rašykite čia --> @Newstoriea ! ---
Prieš dvi savaites mane paleido iš ligoninės. Ir štai dabar, stoviu prieš veidrodį, ir dažausi. Pasidažau ryškiai raudonai lūpas. Apsisuku prieš veidrodį ir nusišypsau. Sugarbanoti plaukai krenta ant veido. Suskamba skambutis į duris. Supratau, kad tai Lukas. Tad parašiau jam žinutę: ,, Užeik:* ''. Išgirdau, kaip atsidarė lauko durys. Kol jis lipo laiptais į mano kambarį aš užsirakinau kambario duris. Ir toliau ruošiausi.
- Eeei! Taip nesąžininga! Įsileisk mane! - Ištarė ir pradėjo juoktis.
Aš tik sukrizenau ir liepiau jam palaukti, kol galutinai pasiruošiu. Apsiaviau aukštakulnius, nors man nelabai galima. Bet vistiek. Pasiėmiau rankinę ir atrakinau kambario duris. Už durų stovėjo susinervinęs Lukas. Bet kai pamatė mane, iš jo veido išraiškos buvo matyti, kad jis jau nebesinervino. Tik apkabino mane ir į ausį sušnabždėjo:
- Mažute, man atrodo, Tu šiandien ne vieną apkerėsi savo išvaizdą. - Jaučiau, kaip jis nusišypsojo.
Nieko neatsakius jam, aš jį pabučiavau. Tada jis paėmė mano ranką ir pasakė:
- Einam į mašiną.
--- Vietoje. ---
Įėjome į Mato namus. Pamatęs mus jis nusišypsojo ir priėjo prie mūsų.
- Labas vakaras! - Pasisveikino su manimi, ir paspaudė ranką Lukui.
- Labas. Su 18-liktu! - Pasakiau jam, įteikiau dovaną, apkabinau ir pakštelėjau į skruostą.
- Ačiū! - Ištarė ir nusišypsojo.
Nors ir nenorėjau gerti alkoholio, Tačiau vistiek teko. Taigi šiandien Matui sueina 18! Tad išgėriau keletą stikliukų. Lukas šiek tiek daugiau. Kai jau buvo 3 valanda nakties, pasakiau Lukui, kad noriu namo. Tad sėdome į mašiną ir važiavome pas mane. Rizikavau, kad leidau Lukui važiuoti išgėrusiam, bet kitos išeities neturėjau. Po pusvalandžio įvažiavome į kiemą.
- Eini su manimi? - Paklausiau.
- Na jeigu leidi. - Pasakė ir vėl nusišypsojo.
Išlipome iš mašinos, ir nuėjome į vidų. Kadangi labai norėjau miego užmigau...
--- Rytas. ---
Prabudus skaudėjo galvą. Nors vakar galima sakyti daug negėriau, nes gerti man tikrai nebūdinga. Tad išlipau iš lovos ir nulipau žemyn atsigerti vaistų. Kai grįžau atgal į savo kambarį, Lukas jau buvo pabudęs. Priėjau prie spintos, nes reikėjo persirengti. Išsirinkau šortus ir palaidinę nedengiančią pilvo. Kol rengiausi, Lukas stebėjo mane. IR pasakė:
- Tavo kūnas toks tobulas...
Aš tik šyptelėjau ir ir tepasakiau:
- Einu gaminti pusryčių. Nusileisk žemyn. - Ir šypsodamasi išėjau iš kambario.
-- Kitai dal. 18 nuomonių. Nuomones rašykite čia --> @Newstoriea ! ---
19 DALIS
Kelias iki mano namų buvo tolimas. Kažkur 300 kilometrų. Buvome jau kažkur pusiaukelėje. Važiavome automagistrale. KOL KAŽKAS atsitrenkė į mus. Mašina nusuko iš kelio ir atsitrenkusi į medį sustojo. Daugiau nieko nepamenu...
--- Po 19 valandų. ---
Pabudau. Pramerkiau akis. Apžiūrėjus patalpą supratau. AŠ ligoninėje. Tada pažiūrėjau į save. Dešinė ranka ir kairė koja gipse. Prie manęs prijungta daug laidų ir įvairiausių laidelių. Šalia prie galvos pypsėjo kompiuteris, kuriame kaip supratau rodė mano sveikatos būklę. Šalia manęs sėdėjo Markas. Nuleidęs galvą. Paliečiau jo plaukus. Jis pakėlė galvą, ir pažiūrėjo į mane negalėdamas patikėti, kad aš jau pabudau. Atsistojo nuo kėdės ir nestipriai apkabino mane. Brolio akyse buvo matyti ir džiaugsmo ir liūdesio. Ko gero, džiaugėsi, jog aš pabudau. Bet kodėl jis liūdi? Prisiminiau Luką...
- Markai, kaip Lukas? Kur jis? - Su viltimi, kad jam viskas gerai paklausiau jo.
- Evita... JIS DAR NEPABUDO... - Ištarė.
Skruostais pradėjo riedėti ašaros. Bandžiau nusivalyti ašaras, bet sunkiai sekėsi. Tad paprašiau brolio servetėlės.
- Kiek laiko aš buvau ,, atsijungusi ''? - Paklausiau.
- 19 valandų. - Pasakė jis, ir nusisuko.
- Kiek laiko tu čia, su manimi? - Pažiūrėjau į jį.
- Nuo tos akimirkos, kai sužinojau, jog tu ligoninėje. - Jo skruostais riedėjo ašaros.
Norėjau apkabinti brolį, bet nuo lovos negalėjau atsikelti. Tad paliečiau jį su sveikąja ranka ir paprašiau apsikabinti.
--- Po 2 valandų. ---
Į palatą atėjo medicinos seselė.
- Jūs Luko artimieji? - Pažiūrėjo į mus.
- Taip. Aš jo mergina, o jis geriausias Luko draugas. - Pasakiau žiūrėdama į Marką, ir paėmiau Marko ranką. Nestipriai suspaudžiau.
- Jis pabudo. Galite aplankyti jį. - Pasakė ji, ir jau ruošėsi išeiti. Tarpduryje sustojo, atsisuko į mus, ir pažiūrėjo į mane.
- Panele, malonėk likti lovoje. Tavo sveikatai gali tai pakenkti. - Nusišypsojo ir išėjo.
Velnias. O aš taip noriu pamatyti jį...Tada pažiūrėjau į Marką. Mačiau, kad jis nenori palikti manęs, bet nori aplankyti ir draugą.
- Eik. - Nusišypsojau.
- Tikrai? - Paklausė nustebęs.
- Taip, Markai. Eik. Aš noriu, kad tu nueitum pas jį.
- Na gerai. - Nusišypsojo, pakilo nuo kėdės ir jau ruošėsi eiti.
- Palauk! - Sušaukiau. - Pasakyk jam, kad Pasilgau jo, noriu labai pamatyti jį, bučiuoju ir apkabinu!
Markas tik nusijuokė ir išėjo pro duris...
--- Na štai 19 dalis. :) ---
-- Kitaai daliai noriu 20 nuomonių! :) ---
--- Po 19 valandų. ---
Pabudau. Pramerkiau akis. Apžiūrėjus patalpą supratau. AŠ ligoninėje. Tada pažiūrėjau į save. Dešinė ranka ir kairė koja gipse. Prie manęs prijungta daug laidų ir įvairiausių laidelių. Šalia prie galvos pypsėjo kompiuteris, kuriame kaip supratau rodė mano sveikatos būklę. Šalia manęs sėdėjo Markas. Nuleidęs galvą. Paliečiau jo plaukus. Jis pakėlė galvą, ir pažiūrėjo į mane negalėdamas patikėti, kad aš jau pabudau. Atsistojo nuo kėdės ir nestipriai apkabino mane. Brolio akyse buvo matyti ir džiaugsmo ir liūdesio. Ko gero, džiaugėsi, jog aš pabudau. Bet kodėl jis liūdi? Prisiminiau Luką...
- Markai, kaip Lukas? Kur jis? - Su viltimi, kad jam viskas gerai paklausiau jo.
- Evita... JIS DAR NEPABUDO... - Ištarė.
Skruostais pradėjo riedėti ašaros. Bandžiau nusivalyti ašaras, bet sunkiai sekėsi. Tad paprašiau brolio servetėlės.
- Kiek laiko aš buvau ,, atsijungusi ''? - Paklausiau.
- 19 valandų. - Pasakė jis, ir nusisuko.
- Kiek laiko tu čia, su manimi? - Pažiūrėjau į jį.
- Nuo tos akimirkos, kai sužinojau, jog tu ligoninėje. - Jo skruostais riedėjo ašaros.
Norėjau apkabinti brolį, bet nuo lovos negalėjau atsikelti. Tad paliečiau jį su sveikąja ranka ir paprašiau apsikabinti.
--- Po 2 valandų. ---
Į palatą atėjo medicinos seselė.
- Jūs Luko artimieji? - Pažiūrėjo į mus.
- Taip. Aš jo mergina, o jis geriausias Luko draugas. - Pasakiau žiūrėdama į Marką, ir paėmiau Marko ranką. Nestipriai suspaudžiau.
- Jis pabudo. Galite aplankyti jį. - Pasakė ji, ir jau ruošėsi išeiti. Tarpduryje sustojo, atsisuko į mus, ir pažiūrėjo į mane.
- Panele, malonėk likti lovoje. Tavo sveikatai gali tai pakenkti. - Nusišypsojo ir išėjo.
Velnias. O aš taip noriu pamatyti jį...Tada pažiūrėjau į Marką. Mačiau, kad jis nenori palikti manęs, bet nori aplankyti ir draugą.
- Eik. - Nusišypsojau.
- Tikrai? - Paklausė nustebęs.
- Taip, Markai. Eik. Aš noriu, kad tu nueitum pas jį.
- Na gerai. - Nusišypsojo, pakilo nuo kėdės ir jau ruošėsi eiti.
- Palauk! - Sušaukiau. - Pasakyk jam, kad Pasilgau jo, noriu labai pamatyti jį, bučiuoju ir apkabinu!
Markas tik nusijuokė ir išėjo pro duris...
--- Na štai 19 dalis. :) ---
-- Kitaai daliai noriu 20 nuomonių! :) ---
18 DALIS
Išgirdau, kaip į kiemą įvažiuoja mašina. Kritau į lovą ir apsimečiau mieganti. Jis priėjo prie manęs, o aš dar labiau sulėtinau kvėpavimą. Paėmė mano ranką ir patraukė ją link savęs, kad atsikelčiau. Vos nepradėjau klykti. Buvau ir VĖL nuvesta į rūsį.
- Nevesk manęs ten, prašau! Nevesk! - Muistydamasi prašiau jo.
Tačiau jis tik dar labiau suspaudė mano riešus. Iš skausmo vos ne parkritau. Stovėjome rūsio tarpduryje. Jis paleido mano rankas, įstūmė rūsio vidun, ir užrakino mane. Parkritau ant ten buvusios ,, lovos ''. Jaučiau, kaip mano skruostuose rieda ašaros. Verkiau. Man skaudėjo. Pasiilgau Luko, Marko, Eleonoros... Pasiilgau visų... Neilgai trukus, į rūsį atėjo kitas vaikinas, ir išsivedė mane. Jo rankose buvo peilis. Tad supratau, jeigu neklausysiu jo, jis imsis veiksmų... Nenorėjau eiti su juo. Ir štai, dabar iš mano riešų teka kraujas. Ir vėl verkiu. Vėl gailiuos. Vėl aš nevilty. O jis sėdi ir piktu žvilgsniu žiūri į mane. Tai mane dar labiau pažeidžia. Čia visur pilna mano kraujo. Pažiūrėjus į jį, mane pradeda pykinti. Į kambarį ateina tas vaikinas, kuris vedė mane į rūsį. Pažiūri į mane, ir pašiepiančiai mane išjuokia. Tai mane dar labiau glumina. Tad pasiemiau pagalvę ir savo kūnui jau leidau daryti ką nori. Iki šiol tvardžiausi mažiau verkti. Bet dabar nebegaliu...
Man beverkiant išgirdau į kiemą įsukančias mašinas. Mačiau kaip JIE susižvalgė. Vienas iš jų nubėgo užrakinti į apačią duris. O kitas liko su manimi. Buvo girdėti, kaip jau pirmąjame aukšte vaikščioja žmonės. Tuo tarpu, JIE išsiraukė pistoletus ir buvo pasiruošę šauti. Po kelių akimirkų tame kambaryje jau buvo policija. Verkiau. Buvau apsikabinusi pagalvę. Kažkas atitraukė mano vieną ranką nuo pagalvės ir ištarė:
- Eik į lauką.
Nieko nelaukusi pakilau nuo lovos, ir nubėgau laiptais žemyn. Ten manęs laukė Lukas. Jo skruostais riedėjo ašaros. Puoliau jam į glėbį. Ir padėjau galvą ant krūtinės. Pažiūrėjau į jį ir pasakiau:
- Atleisk Lukai...
Jis tik nusišypsojo ir pabučiavo mane. Supratau, kad man atleido. Buvau laiminga. Tada jis pažiūrėjo į mano riešus. Vis dar tekėjo kraujas. Paėmė iš savo automobilio vaistinėlę ir aptvėrė žaizdas. Netrukus jau išvedė TUOS DU. Surakintus. Juos pravedė pro mus. Įsodino į automobilį ir išvežė į policijos komisariatą. O aš su Luku įsėdau į jo AUDI, ir išvažiavome pas mane...
--- Štai ir 18 dalis! ---
--- 19 dal. reikia 15 nuomonių! <3 ---
--- Nuomones rašykite čia! --> @Newstoriea ---
- Nevesk manęs ten, prašau! Nevesk! - Muistydamasi prašiau jo.
Tačiau jis tik dar labiau suspaudė mano riešus. Iš skausmo vos ne parkritau. Stovėjome rūsio tarpduryje. Jis paleido mano rankas, įstūmė rūsio vidun, ir užrakino mane. Parkritau ant ten buvusios ,, lovos ''. Jaučiau, kaip mano skruostuose rieda ašaros. Verkiau. Man skaudėjo. Pasiilgau Luko, Marko, Eleonoros... Pasiilgau visų... Neilgai trukus, į rūsį atėjo kitas vaikinas, ir išsivedė mane. Jo rankose buvo peilis. Tad supratau, jeigu neklausysiu jo, jis imsis veiksmų... Nenorėjau eiti su juo. Ir štai, dabar iš mano riešų teka kraujas. Ir vėl verkiu. Vėl gailiuos. Vėl aš nevilty. O jis sėdi ir piktu žvilgsniu žiūri į mane. Tai mane dar labiau pažeidžia. Čia visur pilna mano kraujo. Pažiūrėjus į jį, mane pradeda pykinti. Į kambarį ateina tas vaikinas, kuris vedė mane į rūsį. Pažiūri į mane, ir pašiepiančiai mane išjuokia. Tai mane dar labiau glumina. Tad pasiemiau pagalvę ir savo kūnui jau leidau daryti ką nori. Iki šiol tvardžiausi mažiau verkti. Bet dabar nebegaliu...
Man beverkiant išgirdau į kiemą įsukančias mašinas. Mačiau kaip JIE susižvalgė. Vienas iš jų nubėgo užrakinti į apačią duris. O kitas liko su manimi. Buvo girdėti, kaip jau pirmąjame aukšte vaikščioja žmonės. Tuo tarpu, JIE išsiraukė pistoletus ir buvo pasiruošę šauti. Po kelių akimirkų tame kambaryje jau buvo policija. Verkiau. Buvau apsikabinusi pagalvę. Kažkas atitraukė mano vieną ranką nuo pagalvės ir ištarė:
- Eik į lauką.
Nieko nelaukusi pakilau nuo lovos, ir nubėgau laiptais žemyn. Ten manęs laukė Lukas. Jo skruostais riedėjo ašaros. Puoliau jam į glėbį. Ir padėjau galvą ant krūtinės. Pažiūrėjau į jį ir pasakiau:
- Atleisk Lukai...
Jis tik nusišypsojo ir pabučiavo mane. Supratau, kad man atleido. Buvau laiminga. Tada jis pažiūrėjo į mano riešus. Vis dar tekėjo kraujas. Paėmė iš savo automobilio vaistinėlę ir aptvėrė žaizdas. Netrukus jau išvedė TUOS DU. Surakintus. Juos pravedė pro mus. Įsodino į automobilį ir išvežė į policijos komisariatą. O aš su Luku įsėdau į jo AUDI, ir išvažiavome pas mane...
--- Štai ir 18 dalis! ---
--- 19 dal. reikia 15 nuomonių! <3 ---
--- Nuomones rašykite čia! --> @Newstoriea ---
17 DALIS
--- Po 5 valandų. ---
Pabudau, nes kažkas atidarė duris ir įėjo į kambarį. Tai buvo vienas iš tų dviejų.
- Išmiegojai? - Pažiūrėjo į mane ir paklausė.
- Nevisai. Sutrugdei. - Vaidinau supykusią, ir atrodo gana gerai sekėsi.
- Imk, valgyk. - Patiesė padėklą su pica.
- Ačiū. - Pasakiau, ir pradėjau valgyti.
Jis atsistojo prie lango. Ir žiūrėjo tai pro langą, tai į mane. Tai mane nervino. Labai. Man bevalgant, jis ištarė:
- Vakarui apsirenk puošniai. Kažką iš spintos. Ateisiu 8 valandą. - Tai pasakęs jis išėjo.
Kai pabaigiau valgyti picą, nuėjau pažiūrėti kokie rūbai yra spintoje. Kaip ir tikėjausi, stalčiuose buvo erotiniai rūbai, ir tada supratau, kas manęs laukia šį vakar. Nenorėjau To, norėjau būti ištikima Lukui... Žinodama, kad man bus blogai, jeigu neapsivilksiu tų ,, rūbų '', vis tiek teko juos apsivilkti. Ant jų apsivilkau pūstą žydrą suknelę, ir žydras platformas. Pažiūrėjau į veidrodį. Jei nebūtų tų apatinių ,, drabužių '' atrodyčiau puikiai. Laikrodis rodė jau be 19:55. Sunerimau. Pradėjau žiūrėti pro langą. Kol atsidarė mano ,,kambario'' durys. Įėjo JIS.
- Nuostabiai atrodai. - Pasakė ir šyptelėjo. - Turi puikų skonį.
Nieko jam neatsakiau. Jis priėjo prie manęs ir pirštu palietė mano lūpas. Tada ranka palietė mano kaklą, tačiau jis ties kaklu nesustojo. Ranka slinko žemyn...
- Ne! - Sušaukiau.
Tačiau jis tik nusijuokė ir tarė:
- Ne tau rinktis. - Nusišypsojo.
Supratau, kad man nėra vilčių. Turėsiu jam atsiduoti. Po keletos akimirkų mes buvome jau be rūbų, ir neilgai trukus aš buvau išprievartauta. Jis liko miegoti su manimi.
--- Rytas. ---
Pabudau. Tas niekšas vis dar miega. Laimė, jo rūbai buvo mano pusėje, ir aš sumaniau patikrinti juos. Radau TELEFONĄ! Puiku! Paslėpiau jį po čiužiniu. Neilgai trukus jaučiau kaip jis pabudo. Apsimečiau miegančia. Tad jis pasiėmė rūbus ir išėjo iš mano ,, kambario ''. Palaukiau, kol išgirsiu iš kiemo išsukantį automobilį. Maniau, jo neišgirsiu. Atsikvėpusi, išsitraukiau telefoną, ir surinkau Luko numerį kurį mokėjau atmintinai. Jis pakėlė ragelį:
- Klausau? - Išgirdau Luko balsą. Jame buvo girdėti liūdesys.
- Lukai! Mano meile! Pasiilgau Tavęs! Aš pagrobta. Esu kažkokiame vienkiemyje tarp miškų. Rask mane! Prašau! Myliu! Negaliu kalbėti. Laukiu tavęs! Bučiuoju! - Pasakiau jam, ir padėjau ragelį.
Žinojau, kad Lukas tikrai kreipsis į policiją dėl šito skambučio. Vos nepamiršau! Neištryniau Luko numerio iš skambinimo istorijos! Tad griebiau telefoną ir tuoj pat jį ištryniau. Nuėjau prie durų. Durys užrakintos. O ko gi kitko aš tikėjausi? Žinojau, kad šito kambario durys vos atsidaro, nes čia, siauras koridorius ir čia vis dar tęsiasi laiptų turėklai. Tad stipriau pastūmiau pro durų apačią jo telefoną, po kelių sekundžių išgirdau, kaip telefonas nukrito ant apačioje esančios sofos. Atsidusau...
--- Štai ir 17 dalis! Gal būt per mažai veiksmo, bet tam kartui! ---
--- visiems didelis ačiū už nuomones! *: ---
--- Kitai dal. reikalinga 12 nuomonių. Jas rašykite čia! --> @Newstoriea ! ---
Pabudau, nes kažkas atidarė duris ir įėjo į kambarį. Tai buvo vienas iš tų dviejų.
- Išmiegojai? - Pažiūrėjo į mane ir paklausė.
- Nevisai. Sutrugdei. - Vaidinau supykusią, ir atrodo gana gerai sekėsi.
- Imk, valgyk. - Patiesė padėklą su pica.
- Ačiū. - Pasakiau, ir pradėjau valgyti.
Jis atsistojo prie lango. Ir žiūrėjo tai pro langą, tai į mane. Tai mane nervino. Labai. Man bevalgant, jis ištarė:
- Vakarui apsirenk puošniai. Kažką iš spintos. Ateisiu 8 valandą. - Tai pasakęs jis išėjo.
Kai pabaigiau valgyti picą, nuėjau pažiūrėti kokie rūbai yra spintoje. Kaip ir tikėjausi, stalčiuose buvo erotiniai rūbai, ir tada supratau, kas manęs laukia šį vakar. Nenorėjau To, norėjau būti ištikima Lukui... Žinodama, kad man bus blogai, jeigu neapsivilksiu tų ,, rūbų '', vis tiek teko juos apsivilkti. Ant jų apsivilkau pūstą žydrą suknelę, ir žydras platformas. Pažiūrėjau į veidrodį. Jei nebūtų tų apatinių ,, drabužių '' atrodyčiau puikiai. Laikrodis rodė jau be 19:55. Sunerimau. Pradėjau žiūrėti pro langą. Kol atsidarė mano ,,kambario'' durys. Įėjo JIS.
- Nuostabiai atrodai. - Pasakė ir šyptelėjo. - Turi puikų skonį.
Nieko jam neatsakiau. Jis priėjo prie manęs ir pirštu palietė mano lūpas. Tada ranka palietė mano kaklą, tačiau jis ties kaklu nesustojo. Ranka slinko žemyn...
- Ne! - Sušaukiau.
Tačiau jis tik nusijuokė ir tarė:
- Ne tau rinktis. - Nusišypsojo.
Supratau, kad man nėra vilčių. Turėsiu jam atsiduoti. Po keletos akimirkų mes buvome jau be rūbų, ir neilgai trukus aš buvau išprievartauta. Jis liko miegoti su manimi.
--- Rytas. ---
Pabudau. Tas niekšas vis dar miega. Laimė, jo rūbai buvo mano pusėje, ir aš sumaniau patikrinti juos. Radau TELEFONĄ! Puiku! Paslėpiau jį po čiužiniu. Neilgai trukus jaučiau kaip jis pabudo. Apsimečiau miegančia. Tad jis pasiėmė rūbus ir išėjo iš mano ,, kambario ''. Palaukiau, kol išgirsiu iš kiemo išsukantį automobilį. Maniau, jo neišgirsiu. Atsikvėpusi, išsitraukiau telefoną, ir surinkau Luko numerį kurį mokėjau atmintinai. Jis pakėlė ragelį:
- Klausau? - Išgirdau Luko balsą. Jame buvo girdėti liūdesys.
- Lukai! Mano meile! Pasiilgau Tavęs! Aš pagrobta. Esu kažkokiame vienkiemyje tarp miškų. Rask mane! Prašau! Myliu! Negaliu kalbėti. Laukiu tavęs! Bučiuoju! - Pasakiau jam, ir padėjau ragelį.
Žinojau, kad Lukas tikrai kreipsis į policiją dėl šito skambučio. Vos nepamiršau! Neištryniau Luko numerio iš skambinimo istorijos! Tad griebiau telefoną ir tuoj pat jį ištryniau. Nuėjau prie durų. Durys užrakintos. O ko gi kitko aš tikėjausi? Žinojau, kad šito kambario durys vos atsidaro, nes čia, siauras koridorius ir čia vis dar tęsiasi laiptų turėklai. Tad stipriau pastūmiau pro durų apačią jo telefoną, po kelių sekundžių išgirdau, kaip telefonas nukrito ant apačioje esančios sofos. Atsidusau...
--- Štai ir 17 dalis! Gal būt per mažai veiksmo, bet tam kartui! ---
--- visiems didelis ačiū už nuomones! *: ---
--- Kitai dal. reikalinga 12 nuomonių. Jas rašykite čia! --> @Newstoriea ! ---
-
Nuomones rašykite čia! @Newstoriea
16 DALIS
Parėjome namo. Kadangi buvome kiaurai šlapi, ir nuo mūsų vis dar tekėjo vanduo reikėjo persirengti. Susiradau spintoje baltą maikutę su užrašu ,, Life is life. '', ji dengė nugarą, tačiau pilvo ne. Ir per kelius plėšytus džinsus. Lukas irgi rengėsi kitais rūbais, kuriuos jam davė Markas. Suskambo Luko telefonas. Mačiau, kad kai pažiūrėjo kas skambina, jis surimtėjo. Tad iškart surimtėjau ir aš. Baigęs pokalbį jis pažiūrėjo su baime akyse į mane ir ištarė:
- Evita, susirink būtiniausius daiktus. Tau gręsia pavojus. Po 15 minučių būsiu čia. Būk pasiruošusi.
- Lukai?! Ką tai reiškia?
- Evita, nepradėk. Skubėk!
- Nieko neskubėsiu, ir daiktų nesikrausiu! Tu kažką slėpei nuo manęs! Kodėl nesakei man, kad kažkas seka mane ar panašiai? Kodėl? Eik iš mano namų!
- Evita... Saugojau Tave...
- Eik!
Jis apsisuko eiti, pažiūrėjo į mane, ir jau ėjo link durų, ir dar kartą atsigręžė su liūdesio pilnomis akimis, pažiūrėjo į mane, ir išėjo iš mano kambario. Man buvo be galo sunku. Pykau ant jo. Tačiau neiškentusi, pribėgau prie jo, apkabinau ir pabučiavau į lūpas. Nenorėjau paleisti jo, bet paleidau. Jis nenorėdamas išėjo iš mano namų. Nubėgau į kambarį, kritau ant lovos ir verkiau. Praėjo apie 10 minučių. Kažkas pabeldė į duris. Maniau, kad tai Lukas, tad sušukau:
- Neisiu!
Tačiau ten buvo ne Lukas. Į mano kambarį įsiveržė du vyrai, ir pagrobė mane. O Dieve! Lukas buvo teisus! Kokia aš kvaiša!
Jutau, kad nebetekau sąmonės. Buvau kažkokiame rūsyje. Surištos rankos, kojos. Užklijuota burna. Buvau beviltiškai įkalinta. Galvojau apie Luką. Jis ko gero jaudinasi dėl manęs. Labai. Skruostais pradėjo riedėti ašaros.
--- Lukas. ---
Beldžiu į Evitos namą. Niekas durų neatidaro. ko gero, ji dar pyksta. Pabandžiau atidaryti duris. Atsidarė. Supratau, kad kažkas negerai. Duris ji visados užsirakina, tad paskubomis nubėgau į Evitos kambarį. Jos ten nebuvo. Tik ant grindų mėtėsi švirkštas... Akivaizdu, Evitą pagrobė. Pala, rimtai? NESPĖJAU JOS APSAUGOTI. NESPĖJAU. Ištariau tai su ašaromis akyse. Nebesivaldžiau.
--- Evita. ---
Atsidarė rūsio durys. Įėjo du vyrai. Na nevisai vyrai. Labiau vaikinai. Jiem po 24-26 metus. Pažiūrėjo abu į mane. Tada susižvalgė ir nusijuokė. Priėjo arčiau prie manęs, ir nuplėšė nuo burnos juostą. Skaudėjo. Tada atrišo rankas ir kojas. Pakėlė mane nuo žemės ir tarė:
- Eime.
Labai nenorėjau, tačiau turėjau eiti. Vedė mane per visus namus, į paskutinįjį kambarį 3 aukšte. Pro langus mačiau, kad čia daugiau niekas negyvena. Aplink miškai. Vadinasi esu VIENKIEMY. Mane uždarė tame kambaryje. Čia buvo lova. Spinta. Stalas. Veidrodis. Ir LANGAI. Su grotomis. Na žinoma...
--- Štai ir 16 dalis! Trumpoka, bet vistiek! :) ---
--- 17 dal. laukiu nuomonių! Reikia 15 nuomonių! :*---
--- Myliu visus, kas rašo nuomones ir skaito istoriją! <3 ---
- Evita, susirink būtiniausius daiktus. Tau gręsia pavojus. Po 15 minučių būsiu čia. Būk pasiruošusi.
- Lukai?! Ką tai reiškia?
- Evita, nepradėk. Skubėk!
- Nieko neskubėsiu, ir daiktų nesikrausiu! Tu kažką slėpei nuo manęs! Kodėl nesakei man, kad kažkas seka mane ar panašiai? Kodėl? Eik iš mano namų!
- Evita... Saugojau Tave...
- Eik!
Jis apsisuko eiti, pažiūrėjo į mane, ir jau ėjo link durų, ir dar kartą atsigręžė su liūdesio pilnomis akimis, pažiūrėjo į mane, ir išėjo iš mano kambario. Man buvo be galo sunku. Pykau ant jo. Tačiau neiškentusi, pribėgau prie jo, apkabinau ir pabučiavau į lūpas. Nenorėjau paleisti jo, bet paleidau. Jis nenorėdamas išėjo iš mano namų. Nubėgau į kambarį, kritau ant lovos ir verkiau. Praėjo apie 10 minučių. Kažkas pabeldė į duris. Maniau, kad tai Lukas, tad sušukau:
- Neisiu!
Tačiau ten buvo ne Lukas. Į mano kambarį įsiveržė du vyrai, ir pagrobė mane. O Dieve! Lukas buvo teisus! Kokia aš kvaiša!
Jutau, kad nebetekau sąmonės. Buvau kažkokiame rūsyje. Surištos rankos, kojos. Užklijuota burna. Buvau beviltiškai įkalinta. Galvojau apie Luką. Jis ko gero jaudinasi dėl manęs. Labai. Skruostais pradėjo riedėti ašaros.
--- Lukas. ---
Beldžiu į Evitos namą. Niekas durų neatidaro. ko gero, ji dar pyksta. Pabandžiau atidaryti duris. Atsidarė. Supratau, kad kažkas negerai. Duris ji visados užsirakina, tad paskubomis nubėgau į Evitos kambarį. Jos ten nebuvo. Tik ant grindų mėtėsi švirkštas... Akivaizdu, Evitą pagrobė. Pala, rimtai? NESPĖJAU JOS APSAUGOTI. NESPĖJAU. Ištariau tai su ašaromis akyse. Nebesivaldžiau.
--- Evita. ---
Atsidarė rūsio durys. Įėjo du vyrai. Na nevisai vyrai. Labiau vaikinai. Jiem po 24-26 metus. Pažiūrėjo abu į mane. Tada susižvalgė ir nusijuokė. Priėjo arčiau prie manęs, ir nuplėšė nuo burnos juostą. Skaudėjo. Tada atrišo rankas ir kojas. Pakėlė mane nuo žemės ir tarė:
- Eime.
Labai nenorėjau, tačiau turėjau eiti. Vedė mane per visus namus, į paskutinįjį kambarį 3 aukšte. Pro langus mačiau, kad čia daugiau niekas negyvena. Aplink miškai. Vadinasi esu VIENKIEMY. Mane uždarė tame kambaryje. Čia buvo lova. Spinta. Stalas. Veidrodis. Ir LANGAI. Su grotomis. Na žinoma...
--- Štai ir 16 dalis! Trumpoka, bet vistiek! :) ---
--- 17 dal. laukiu nuomonių! Reikia 15 nuomonių! :*---
--- Myliu visus, kas rašo nuomones ir skaito istoriją! <3 ---
15 DALIS
Nusišypsojęs tiesiog pakėlė mane į tą lovos galą kuriame pagalvės, atsigulė šalia, apkabino savo nuostabiomis rankomis ir pabučiavo į žandą.
- Lukai? - Pasakiau, ir pažiūrėjau į jį.
- Kas yra, mažute? - Paklausė manęs sunerimęs.
- Žinai, aš supratau, kad tu man patinki kai man buvo 16. Prieš maždaug mėnesį, supratau, kad Tu man netik patinki. Aš Tave Myliu. - Sušnabždėjau jam į ausį ir pabučiavau jo lūpas.
- Na, o Tu, nuo tos akimirkos kai pamačiau Tave, pagalvojau, kokia tu graži. Kai mes tapome geriausiais draugais, Tu man pradėjai patikti. Ir kai nebegalėjau to slėpti, turėjau tai pasakyti Tau! - Taip pat sušnibždėjo.
Jaučiau, kaip mano skruostais rieda ašaros. Lukas savo ranka prilietė mano skruostą ir nuvalė ašaras. Aš nusišypsojau, ir apkabinau jį per liemenį. Užmerkiau akis, ir užmigau su šypsena veide.
--- Rytas. ---
Pabudau. Laikrodis rodė 10:14. Pažiūrėjau į Luką. Jis dar miegojo. Nusišypsojau, ir toliau laukiau kol jis pabus. Pabudęs iškart nusišypsojo. Aš išlipau iš lovos, o jis nusekė paskui mane. Paruošiau pusryčius. Pavalgėme. Ir užlipome viršun apsirengti. Apsivilkau gėlėtą suknelę, o jis mėlynus džinsinius šortus, ir baltus marškinėlius. Apsivilkome batus. Abu turime baltus conversus. Hihi. Paėmiau jį už rankos ir išsivedžiau laukan. Užrakinau duris, ir vedžiaus jį tolyn. Prie ežero. Nusivilkome batus. Ir ėjome ežero pakrante. ežero gylis buvo iš lėto gilėjantis. Ėjau nebe ežero pakrante, o bridau į ežero gilumą. Iš paskos ir Lukas, nes aš jį tempiau kartu su savimi.
- Ką tu darai? - Paklausė jis.
Aš tik atsisukau ir nusišypsojau jam. Jis norėjo jau paleisti mano ranką, tačiau aš jam to padaryti neleidau. Jau šiek tiek sušlapo mano suknelė. Tačiau aš ėjau dar giliau. Jis man nesipriešino. Tada priėjau prie jo, apsikabinau jo kaklą rankomis ir užšokau ant jo. Panėrėme. Buvome kiaurai per šlapę. Mačiau kaip jis stengėsi ant manęs supykti, tačiau nesugebėjo. Aš tik nusijuokiau, ir aptaškiau jį ežero vandeniu. Užsimaniau atsigerti. Turėjau pasiėmusi keletą eurų, tad nuėjome į parduotuvę. Visi žiūrėjo į mus kreivais žvilgsniais. Vis gi ne bereikalo, mes abu buvome kiaurai šlapi, tačiau laimingi. Pasiėmiau mėlynos fantos buteliuką ir pakelį nelukštentų saulėgrąžų. Susimokėjau už prekes, ir nuėjome namo.
--- Štai tokia trumputė 15 dalis, nes labai skubėjau parašyt, bet norėjau parašyt :D ---
--- Labai laukiu nuomonių. Kol negausiu 15 nuomonių, tol nekelsiu naujos dalies. Tad jeigu neįkelsiu, neklauskite kur nauja dalis. :D ---
--- Nuomones rašykite čia --> @Newstoriea ! ---
--- Myliu Jus! <3 ---
--- Skirma, nepasprink batonu skaitydama. :D ---
- Lukai? - Pasakiau, ir pažiūrėjau į jį.
- Kas yra, mažute? - Paklausė manęs sunerimęs.
- Žinai, aš supratau, kad tu man patinki kai man buvo 16. Prieš maždaug mėnesį, supratau, kad Tu man netik patinki. Aš Tave Myliu. - Sušnabždėjau jam į ausį ir pabučiavau jo lūpas.
- Na, o Tu, nuo tos akimirkos kai pamačiau Tave, pagalvojau, kokia tu graži. Kai mes tapome geriausiais draugais, Tu man pradėjai patikti. Ir kai nebegalėjau to slėpti, turėjau tai pasakyti Tau! - Taip pat sušnibždėjo.
Jaučiau, kaip mano skruostais rieda ašaros. Lukas savo ranka prilietė mano skruostą ir nuvalė ašaras. Aš nusišypsojau, ir apkabinau jį per liemenį. Užmerkiau akis, ir užmigau su šypsena veide.
--- Rytas. ---
Pabudau. Laikrodis rodė 10:14. Pažiūrėjau į Luką. Jis dar miegojo. Nusišypsojau, ir toliau laukiau kol jis pabus. Pabudęs iškart nusišypsojo. Aš išlipau iš lovos, o jis nusekė paskui mane. Paruošiau pusryčius. Pavalgėme. Ir užlipome viršun apsirengti. Apsivilkau gėlėtą suknelę, o jis mėlynus džinsinius šortus, ir baltus marškinėlius. Apsivilkome batus. Abu turime baltus conversus. Hihi. Paėmiau jį už rankos ir išsivedžiau laukan. Užrakinau duris, ir vedžiaus jį tolyn. Prie ežero. Nusivilkome batus. Ir ėjome ežero pakrante. ežero gylis buvo iš lėto gilėjantis. Ėjau nebe ežero pakrante, o bridau į ežero gilumą. Iš paskos ir Lukas, nes aš jį tempiau kartu su savimi.
- Ką tu darai? - Paklausė jis.
Aš tik atsisukau ir nusišypsojau jam. Jis norėjo jau paleisti mano ranką, tačiau aš jam to padaryti neleidau. Jau šiek tiek sušlapo mano suknelė. Tačiau aš ėjau dar giliau. Jis man nesipriešino. Tada priėjau prie jo, apsikabinau jo kaklą rankomis ir užšokau ant jo. Panėrėme. Buvome kiaurai per šlapę. Mačiau kaip jis stengėsi ant manęs supykti, tačiau nesugebėjo. Aš tik nusijuokiau, ir aptaškiau jį ežero vandeniu. Užsimaniau atsigerti. Turėjau pasiėmusi keletą eurų, tad nuėjome į parduotuvę. Visi žiūrėjo į mus kreivais žvilgsniais. Vis gi ne bereikalo, mes abu buvome kiaurai šlapi, tačiau laimingi. Pasiėmiau mėlynos fantos buteliuką ir pakelį nelukštentų saulėgrąžų. Susimokėjau už prekes, ir nuėjome namo.
--- Štai tokia trumputė 15 dalis, nes labai skubėjau parašyt, bet norėjau parašyt :D ---
--- Labai laukiu nuomonių. Kol negausiu 15 nuomonių, tol nekelsiu naujos dalies. Tad jeigu neįkelsiu, neklauskite kur nauja dalis. :D ---
--- Nuomones rašykite čia --> @Newstoriea ! ---
--- Myliu Jus! <3 ---
--- Skirma, nepasprink batonu skaitydama. :D ---
14 DALIS
Ir parkritau ant lovos. Stengiausi neužmigti, bet vistiek užmigau.
--- Sapnas. ---
Guliu savo lovoje. Savo kambaryje. Pro duris įeina Ji. MAMA. Ne, ji neina prie manęs. Ji nueina prie spintos. Ir atidaro tą stalčių kuriame yra Dianos laiškas. Stebiu ją. Ji ištraukia tą Dianos laišką ir parodo man. Padeda ant stalo, ir laiminga išeina pro duris...
--- Po 3 valandų. ---
Kažkas mane judino. Pramerkiau akis, ir pamačiau Luką. Nieko jam nesakius nubėgau prie stalčio kur turėjo būti Dianos laiškas, ir išsitraukiau tą laišką. Bijojau praplėšti. Mačiau, kad Lukas buvo sunerimęs dėl tokio mano elgesio. Tad prisiglaudžiau prie jo, ir leidau jam mane apkabinti. Tada praplėšiau laišką. Ir ištraukiau languotą sąsiuvinio lapą. Jame parašyta:
Brangioji Evita,
Visada laikiau Tave geriausia drauge, visada Tave mylėjau ir tavimi pasitikėjau. Buvai lyg sesuo.
--- Po šitų žodžių, pasikeitė raštas. ---
Buvai bloga, visados atstumtoji. Ir spėk gi kodėl? Nes turi pačią geriausią mamą visame savo nevykusiame gyvenime. Ne veltui, Tu prarandi žmones artimus ir ne tik. TU kalta. TIK TU.
--- Mano akyse kaupėsi ašaros. Pradėjau verkti. Lukas išplėšė iš mano rankų tą laišką ir leido išsiverkti. Tačiau norėjau skaityti toliau, tad pasiėmiau vėl tą nelemtą laišką, Lukas nieko nesakė, tik žiūrėjo į mane. ---
Turi galimybę ištaisyti visą tai. Ir leisti tiems žmonėms gyventi gerai. Tiesiog turi, į mėnesį kartą atnešti ant mano kapo 5 ml kraujo, ir pasimelsti už mane. Pradėk rytoj. Ir į tavo gyvenimą ateis ramybė.
--- ---
Perskaičiusi šitą laišką pažiūrėjau į Luką. Jis tikrai buvo susirūpinęs. Šiuo metu norėjau būti tik su juo. Ne viena. Svarsčiau, jeigu jau Viktorija laukiasi, Markas išsikraustys iš namų? Ar Viktorija atsikraustys čia? Vis gi, aš norėčiau, kad jie atsikraustytų čia. Pažvelgiau į Luką. Jis miegojo. Sukikenau, ir pabučiavau jį. Jis pabudo, ir paklausė kaip jaučiuos? Atsakiau, jog noriu, kad jis liktų pas mane porai dienų, kol atsigausiu. Jis paskambino mamai, ir pasakė, kad dvi dienas negrįš namo. Mama nesipriešino. Buvau laiminga. Tad nuėjau į vonią. Nusiprausiau, ir pasiruošiau miegoti. Nors miego dar nenorėjau. Parėjau į savo kambarį. Lukas gulėjo mano lovoje. Stovėjau tarpduryje, tačiau jis žiūrėjo į laptopą ir manęs nepastebėjo.
- Lauki manęs, Mažuti? - Šyptelėjau.
- Žinoma, Širdele. - Ištarė ir pakilo nuo lovos.
Aš ir toliau stovėjau tarpduryje. Stebėjau ką jis darys. Jis atėjo prie manęs. Man teko pakelti galvą, kad pažiūrėčiau į jo akis, nes jis už mane aukštesnis. Nieko nesakęs, jis mane pakėlė ir pabučiavo į lūpas. Jo visi bučiniai tokie tirpdantys... Bet šitas... Šitas buvo kitoks. Šitas buvo TOBULAS.
- O si considerare oggi ? - Paklausė itališkai. Tai reiškė ,, Ar būsi šiandien mano? ''
- Certo, l'amore! - Atsakiau jam ir nusijuokėme. Tai reiškė: ,, Žinoma, meile! ''
Tada jis lėtai nunešė mane prie lovos ir...
--- Na štai, trumpa 14 dalis! ---
--- Laukiu nuomonių! @Newstoriea ! Naujai14 nmn ---
--- Myliu visus, kas skaitote! <3 -
--- Sapnas. ---
Guliu savo lovoje. Savo kambaryje. Pro duris įeina Ji. MAMA. Ne, ji neina prie manęs. Ji nueina prie spintos. Ir atidaro tą stalčių kuriame yra Dianos laiškas. Stebiu ją. Ji ištraukia tą Dianos laišką ir parodo man. Padeda ant stalo, ir laiminga išeina pro duris...
--- Po 3 valandų. ---
Kažkas mane judino. Pramerkiau akis, ir pamačiau Luką. Nieko jam nesakius nubėgau prie stalčio kur turėjo būti Dianos laiškas, ir išsitraukiau tą laišką. Bijojau praplėšti. Mačiau, kad Lukas buvo sunerimęs dėl tokio mano elgesio. Tad prisiglaudžiau prie jo, ir leidau jam mane apkabinti. Tada praplėšiau laišką. Ir ištraukiau languotą sąsiuvinio lapą. Jame parašyta:
Brangioji Evita,
Visada laikiau Tave geriausia drauge, visada Tave mylėjau ir tavimi pasitikėjau. Buvai lyg sesuo.
--- Po šitų žodžių, pasikeitė raštas. ---
Buvai bloga, visados atstumtoji. Ir spėk gi kodėl? Nes turi pačią geriausią mamą visame savo nevykusiame gyvenime. Ne veltui, Tu prarandi žmones artimus ir ne tik. TU kalta. TIK TU.
--- Mano akyse kaupėsi ašaros. Pradėjau verkti. Lukas išplėšė iš mano rankų tą laišką ir leido išsiverkti. Tačiau norėjau skaityti toliau, tad pasiėmiau vėl tą nelemtą laišką, Lukas nieko nesakė, tik žiūrėjo į mane. ---
Turi galimybę ištaisyti visą tai. Ir leisti tiems žmonėms gyventi gerai. Tiesiog turi, į mėnesį kartą atnešti ant mano kapo 5 ml kraujo, ir pasimelsti už mane. Pradėk rytoj. Ir į tavo gyvenimą ateis ramybė.
--- ---
Perskaičiusi šitą laišką pažiūrėjau į Luką. Jis tikrai buvo susirūpinęs. Šiuo metu norėjau būti tik su juo. Ne viena. Svarsčiau, jeigu jau Viktorija laukiasi, Markas išsikraustys iš namų? Ar Viktorija atsikraustys čia? Vis gi, aš norėčiau, kad jie atsikraustytų čia. Pažvelgiau į Luką. Jis miegojo. Sukikenau, ir pabučiavau jį. Jis pabudo, ir paklausė kaip jaučiuos? Atsakiau, jog noriu, kad jis liktų pas mane porai dienų, kol atsigausiu. Jis paskambino mamai, ir pasakė, kad dvi dienas negrįš namo. Mama nesipriešino. Buvau laiminga. Tad nuėjau į vonią. Nusiprausiau, ir pasiruošiau miegoti. Nors miego dar nenorėjau. Parėjau į savo kambarį. Lukas gulėjo mano lovoje. Stovėjau tarpduryje, tačiau jis žiūrėjo į laptopą ir manęs nepastebėjo.
- Lauki manęs, Mažuti? - Šyptelėjau.
- Žinoma, Širdele. - Ištarė ir pakilo nuo lovos.
Aš ir toliau stovėjau tarpduryje. Stebėjau ką jis darys. Jis atėjo prie manęs. Man teko pakelti galvą, kad pažiūrėčiau į jo akis, nes jis už mane aukštesnis. Nieko nesakęs, jis mane pakėlė ir pabučiavo į lūpas. Jo visi bučiniai tokie tirpdantys... Bet šitas... Šitas buvo kitoks. Šitas buvo TOBULAS.
- O si considerare oggi ? - Paklausė itališkai. Tai reiškė ,, Ar būsi šiandien mano? ''
- Certo, l'amore! - Atsakiau jam ir nusijuokėme. Tai reiškė: ,, Žinoma, meile! ''
Tada jis lėtai nunešė mane prie lovos ir...
--- Na štai, trumpa 14 dalis! ---
--- Laukiu nuomonių! @Newstoriea ! Naujai14 nmn ---
--- Myliu visus, kas skaitote! <3 -
13 DALIS
Apačioje girdėjau skambutį į duris. Ten ko gero Viktorija. Tad paėmiau Luko ranką, sunėriau pirštus ir nusivedžiau jį žemyn. Svetainėje jau sėdėjo Viktorija. Tad nusivedžiau Luką ten, ir atsisėdome priešais juos. Laukėme tėčio. Tuo tarpu, Markas su Viktorija žiūrėjo vienas į kitą meilės kupinomis akimis. Na, o mes su mano mylimuoju,tiksliau jis, laikė mane priglaudęs prie savęs. Galiausiai prisijungė ir tėtis. Po neilgo pokalbio, buvo nuostabi žinia! Viktorija laukiasi! Buvau tokia laiminga dėl brolio ir dėl jos, tad atsistojau, apkabinau Marką ir jo draugę. Tai tikrai puiku. Paėmiau Luko ranką ir nusivedžiau jį pas save į kambary. Pargrioviau jį ant lovos. Jis pradėjo juoktis. Nežinau kodėl, bet aš norėjau jo. Tos jo šilumos. Tad nuvilkau jo marškinėlius. Jis prikando lūpą, apvertė mane ir nurenginėjo. Toliau viskas buvo tobula. Užmigau.
--- Ryte. ---
Pabudau. Į mane žiūrėjo JIS. Begalo mylėjau jį.
- Apie ką galvoji, Mažute? - Pasakė, ir prikando lūpą.
Savo lūpomis paliečiau jo lūpas. Nusišypsojau ir tariau:
- Apie Tave! Kaip gera, kad turiu Tave!
Jis nusišypsojo, atsistojo iš lovos, apėjo aplink lovos ten, kur gulėjau aš. Ištiesė ranką, kad eičiau su juo, tačiau atsukau jam nugarą. Tada pajutau, kaip vėl tos rankos, kurias be galo mylėjau pakėlė mane nuo lovos.
- Kur mane neši? - Paklausiau.
Jis kaip visada, nieko neatsakė. Žinojau, kad tikrai mane nustebins. Išnešė laukan. Tada apsikabinau jo kaklą dar stipriau. Ėjome puikiai man pažįstamu taku. LINK EŽERO.
- O ne! Lukai! Ne! Nedaryk To! - Šaukiau, ir savo silpnais kumščiais daužiau jam į krutinę. Akivaizdu, kad jis nieko nejuto. Tik juokėsi iš manęs.
Jau buvo matyt tas EŽERAS. Šiandien šilta. Bet vis dėl to, gi dar rytas! Tačiau jam tai nerūpėjo. Jo kojos jau buvo vandenyje. Jis brido tolyn kartu su manimi....
Buvome visiškai šlapi. Apsimečiau supykusi ant jo. Tačiau, gi neišeina pykti ant to žmogaus, kurį TU myli. Tad tiesiog išlipus iš vandens apsikabinau jį, ir prisiglaudžiau prie jo, kad būtų šilčiau.
--- Namuose. ---
Apsirengiau baltą maikutę su šleikutėmis ir mėlynus šortus.Lukas paprašė Marko rūbų, jam surado žydrus marškinėlius ir džinsinius šortus. Girdėjau, kaip jie Marko kambaryje kalbėjosi apie mane. Markas sakė, kad jeigu nebūčiau jo sesuo, jis bandytų užkariauti mano širdį. Ech... Kaip miela girdėti Tokius žodžius iš jo... Mažais žingsneliais nubėgau į savo kambarį.
--- Štai, trumpa ilgai laukta dalis! :D ---
--- Ačiū visiems už kantrybę, kad palaukėte tą savaitę! Myliu! :* ---
--- Šita dalis skirta Skirmai! :D :* ---
-- 14 dal. reikia 20 nuomonių! :* ---
--- JEigu tiek bus, nauja dalis jau rytoj! <3 ---
--- Ryte. ---
Pabudau. Į mane žiūrėjo JIS. Begalo mylėjau jį.
- Apie ką galvoji, Mažute? - Pasakė, ir prikando lūpą.
Savo lūpomis paliečiau jo lūpas. Nusišypsojau ir tariau:
- Apie Tave! Kaip gera, kad turiu Tave!
Jis nusišypsojo, atsistojo iš lovos, apėjo aplink lovos ten, kur gulėjau aš. Ištiesė ranką, kad eičiau su juo, tačiau atsukau jam nugarą. Tada pajutau, kaip vėl tos rankos, kurias be galo mylėjau pakėlė mane nuo lovos.
- Kur mane neši? - Paklausiau.
Jis kaip visada, nieko neatsakė. Žinojau, kad tikrai mane nustebins. Išnešė laukan. Tada apsikabinau jo kaklą dar stipriau. Ėjome puikiai man pažįstamu taku. LINK EŽERO.
- O ne! Lukai! Ne! Nedaryk To! - Šaukiau, ir savo silpnais kumščiais daužiau jam į krutinę. Akivaizdu, kad jis nieko nejuto. Tik juokėsi iš manęs.
Jau buvo matyt tas EŽERAS. Šiandien šilta. Bet vis dėl to, gi dar rytas! Tačiau jam tai nerūpėjo. Jo kojos jau buvo vandenyje. Jis brido tolyn kartu su manimi....
Buvome visiškai šlapi. Apsimečiau supykusi ant jo. Tačiau, gi neišeina pykti ant to žmogaus, kurį TU myli. Tad tiesiog išlipus iš vandens apsikabinau jį, ir prisiglaudžiau prie jo, kad būtų šilčiau.
--- Namuose. ---
Apsirengiau baltą maikutę su šleikutėmis ir mėlynus šortus.Lukas paprašė Marko rūbų, jam surado žydrus marškinėlius ir džinsinius šortus. Girdėjau, kaip jie Marko kambaryje kalbėjosi apie mane. Markas sakė, kad jeigu nebūčiau jo sesuo, jis bandytų užkariauti mano širdį. Ech... Kaip miela girdėti Tokius žodžius iš jo... Mažais žingsneliais nubėgau į savo kambarį.
--- Štai, trumpa ilgai laukta dalis! :D ---
--- Ačiū visiems už kantrybę, kad palaukėte tą savaitę! Myliu! :* ---
--- Šita dalis skirta Skirmai! :D :* ---
-- 14 dal. reikia 20 nuomonių! :* ---
--- JEigu tiek bus, nauja dalis jau rytoj! <3 ---
12 DALIS
--- RYTAS. ---
Pabudau nuo garsiai skambančio žadintuvo. Šiandien... Ech, į mokyklą. IR VĖL. Atsikėliau iš lovos. Nuėjau į vonią, nusimaudžiau po dušu. Išsivaliau dantis ir išsidžiovinau plaukus. Galvojau ką apsirengti. Kadangi dar pakankamai šilti orai nusprendžiau užsivilkti odinį sijonuką ir ir baltą palaidinę su Mikiu. Nusileidau žemyn, Markas jau buvo paruošęs pusryčius. Buvo išviręs kavos ir padaręs keletą sumuštinių. Papusryčiavus apsivilkau juodas platformas pasiėmiau juodą odinį švarkelį ir kuprinę ir išėjau į mokyklą. Mačiau, kaip atvažiuoja Lukas. Pristojo prie manęs. Įlipau į mašiną. Jis nusišypsojo, paėmė mano ranką ir pabučiavo mane. Po 15 min. buvome mokykloje. Pirma pamoka buvo italų kalba. Tad ši pamoka buvo sujungta su Luku klase. Įėjome su Luku į klasę. Suspaudžiau jam ranką. Jis nusišypsojo. Visi žiūrėjo į mus. Ir dauguma pradėjo ploti. Išraudonavau. Atsisėdome kartu. Paprašiau jo rankos. Ir paprašiau, kad užsimerktų ir nežiūrėtų. Ant rankos užrašiau:
,, E + L = ♥ ''
,, Tavo Mažutė ♥ ''
Leidau jam atsimerkti. Jis pažiūrėjo į ranką, nusišypsojo ir pabučiavo mane. Į klasę atėjo mokytoja.
- Sveiki. Aš esu Helena Ugil, jūsų italų kalbos mokytoja. Visus šiuos metus, bus sujungta klasė. 11-tokai ir 12-tokai. Pasibaigus pamokai teko išsiskirti su Luku. Tad paleidau jo ranką ir pamojavau. Jis nusiuntė man oro bučinį.
--- Po pamokų. ---
Ėjau namo, kol neatsitrenkiau į kažką. Ups. To žmogaus veidas jau buvo matytas. Tai buvo Danielius.
- Ah... Labas Danieliau. - Ištariau.
- Žinau, esu nevėkšla, nežiūriu kur einu.
Jis tik nusišypsojo. Pasiūliau jam eiti pas mane. Jis mielai sutiko. Palydėjau jį į savo kambarį. Ir palikau jį jame. O pati išėjau padaryti arbatos ir paimti sausainių. Įėjau į savo kambarį, mačiau, kaip Lukas atidžiai žiūrėjo į tą nuotrauką, kur Lukas su Manimi. Kur mes buvome apsikabinę ir žiūrėjome vienas į kitą mylinčiu žvilgsniu.
- Ar kas nors negerai? - Paklausiau.
- Ne, viskas gerai. Jūs labai graži pora. Didžiausias pavizdys! - Tarė ir nusišypsojo.
- Na, ačiū! - Ištariau ir pasiūliau arbatos.
Po poros valandų išlydėjau jį namo. Po 15 minučių namo grįžo Markas.
- Vakare ateis Viktorija. Noriu, kad atsivestum Luką. - Ištarė ir nusišypsojo. - Jis tikrai myli Tave!
- Na, gerai. - Nusijuokiau. Priėjau prie jo ir apsikabinau.
Pranešiau Lukui, kad ateitų pas mane. 18.00. Jis sutiko. 17:17. Pradėjau ruoštis. Apsirengiau juodai baltą suknelę (nuotraukoje) Ir užsidėjau džinsinę lemenę. Staiga, ant mano liemens atsirado ir vėl, tos šiltos, stiprios rankos. Tai buvo JIS...
--- Sori, kad tokia trumpa. Šiandien bus dar 2 dalys! ---
--- Myliu visus kas skaito, ir negaili išreikšti nuomonės! ---
--- Naujai dal. reikia 10 nuomonių! ---
-- Nuomones rašykit ČIA - @Newstoriea ! Ačiū! :* ---
Pabudau nuo garsiai skambančio žadintuvo. Šiandien... Ech, į mokyklą. IR VĖL. Atsikėliau iš lovos. Nuėjau į vonią, nusimaudžiau po dušu. Išsivaliau dantis ir išsidžiovinau plaukus. Galvojau ką apsirengti. Kadangi dar pakankamai šilti orai nusprendžiau užsivilkti odinį sijonuką ir ir baltą palaidinę su Mikiu. Nusileidau žemyn, Markas jau buvo paruošęs pusryčius. Buvo išviręs kavos ir padaręs keletą sumuštinių. Papusryčiavus apsivilkau juodas platformas pasiėmiau juodą odinį švarkelį ir kuprinę ir išėjau į mokyklą. Mačiau, kaip atvažiuoja Lukas. Pristojo prie manęs. Įlipau į mašiną. Jis nusišypsojo, paėmė mano ranką ir pabučiavo mane. Po 15 min. buvome mokykloje. Pirma pamoka buvo italų kalba. Tad ši pamoka buvo sujungta su Luku klase. Įėjome su Luku į klasę. Suspaudžiau jam ranką. Jis nusišypsojo. Visi žiūrėjo į mus. Ir dauguma pradėjo ploti. Išraudonavau. Atsisėdome kartu. Paprašiau jo rankos. Ir paprašiau, kad užsimerktų ir nežiūrėtų. Ant rankos užrašiau:
,, E + L = ♥ ''
,, Tavo Mažutė ♥ ''
Leidau jam atsimerkti. Jis pažiūrėjo į ranką, nusišypsojo ir pabučiavo mane. Į klasę atėjo mokytoja.
- Sveiki. Aš esu Helena Ugil, jūsų italų kalbos mokytoja. Visus šiuos metus, bus sujungta klasė. 11-tokai ir 12-tokai. Pasibaigus pamokai teko išsiskirti su Luku. Tad paleidau jo ranką ir pamojavau. Jis nusiuntė man oro bučinį.
--- Po pamokų. ---
Ėjau namo, kol neatsitrenkiau į kažką. Ups. To žmogaus veidas jau buvo matytas. Tai buvo Danielius.
- Ah... Labas Danieliau. - Ištariau.
- Žinau, esu nevėkšla, nežiūriu kur einu.
Jis tik nusišypsojo. Pasiūliau jam eiti pas mane. Jis mielai sutiko. Palydėjau jį į savo kambarį. Ir palikau jį jame. O pati išėjau padaryti arbatos ir paimti sausainių. Įėjau į savo kambarį, mačiau, kaip Lukas atidžiai žiūrėjo į tą nuotrauką, kur Lukas su Manimi. Kur mes buvome apsikabinę ir žiūrėjome vienas į kitą mylinčiu žvilgsniu.
- Ar kas nors negerai? - Paklausiau.
- Ne, viskas gerai. Jūs labai graži pora. Didžiausias pavizdys! - Tarė ir nusišypsojo.
- Na, ačiū! - Ištariau ir pasiūliau arbatos.
Po poros valandų išlydėjau jį namo. Po 15 minučių namo grįžo Markas.
- Vakare ateis Viktorija. Noriu, kad atsivestum Luką. - Ištarė ir nusišypsojo. - Jis tikrai myli Tave!
- Na, gerai. - Nusijuokiau. Priėjau prie jo ir apsikabinau.
Pranešiau Lukui, kad ateitų pas mane. 18.00. Jis sutiko. 17:17. Pradėjau ruoštis. Apsirengiau juodai baltą suknelę (nuotraukoje) Ir užsidėjau džinsinę lemenę. Staiga, ant mano liemens atsirado ir vėl, tos šiltos, stiprios rankos. Tai buvo JIS...
--- Sori, kad tokia trumpa. Šiandien bus dar 2 dalys! ---
--- Myliu visus kas skaito, ir negaili išreikšti nuomonės! ---
--- Naujai dal. reikia 10 nuomonių! ---
-- Nuomones rašykit ČIA - @Newstoriea ! Ačiū! :* ---
11 DALIS
Įsėdome su Luku į taxi. Ir važiavome miesto link. Mačiau jo akyse liūdesį. Apsikabinau jį. Mačiau, kaip jis nusišypsojo. Atvažiavome į ligoninę. Priimamajame sėdėjo Luko mama. Pasisveikinau. Ir apkabinau ją. Per stiklą mačiau, Luko brolį. Prie jo buvo daug aparatų. Mačiau Luko akyse ašaras. Tačiau jis neverkė. Jis labai rūpinosi broliu. Lukas buvo jam ir brolis ir tėtis. Viskas. Nuėjau prie Luko ir apkabinau jį. Mačiau, kad jam pagerėjo.
- Gerai, kad turiu Tave. - Tarė jis ir nusišypsojau.
Aš tik dar labiau prisiglaudžiau prie jo. Pabuvome ligoninėje apie valandą, tada su Luku išvažiavome. Jis norėjo, tačiau man to nesakė. Markui parašiau, kad miegosiu pas Luką.
--- Pas Luką. ---
Jis rakino duris. Aš stovėjau už jo. Mačiau, kaip jam nesisekė rakinti durų. Žinojau, kad tai dėl brolio. Tad apkabinau jį per liemenį ir paėmiau iš jo rankų raktus ir atrakinau duris. Jis paėmė mano ranką ir nusivedė į vidų. Kadangi, nebuvau pasiruošusi miegoti pas jį, tad jis davė savo marškinėlius. Jie kvepėjo jo kvepalais. DIEVINAU juos. Buvo neapsakomo skonio. Kol aš buvau užsisvajojusi, jis pabučiavo mane. Jis atsigulė į lovą, aš šalia jo. Jo tvirtos rankos apkabino mane, ir užmigau kartu su juo...
Ryte pabudau. Lukas dar miegojo, tad nesijudinau. Galvojau apie gyvenimą, koks jis pasidarė tobulas, kai pradėjau draugauti su Luku. Nesvarbu, kad nutiko daug nelaimių, buvo daug liūdesio, tačiau, visas tas laikas praleistas su Luku buvo tobulas! Niekada nemaniau, kad gyvensiu taip kaip dabar. Jutau, kaip pabudo Lukas. Apsimečiau miegančia. Jis pažiūrėjo į mane, patikrino ar miegu. Buvo prisilenkęs taip arti, kad man tereikėjo vos vos pasikelti, kad pasiekčiau jo lūpas. Taip ir padariau. Tada jis nusišypsojo. Norėjo išlipti iš lovos, tačiau neleidau. Paėmiau jo ranką ir prikandau lūpą. Žinau, kad jis tai mėgo. Patraukiau jo ranką, ir jis sugrįžo pas mane atgal į lovą.
Po pusryčių, jis paskambino mamai, ir paklausė kaip brolis. Sakė, kam pagerėjo. Paprašiau Luko, kad parvežtų mane namo. Jis sutiko. Tad sėdome į jo mašiną ir jau važiavome link mano namų. Kai jau ruošiausi išlipti, Lukas paėmė mano ranką ir neleido. Jo veide atsirado pastatytos lūpos, laukiančios bučinio. Nusijuokiau ir pabučiavau. Tada jis paleido mano ranką ir aš išlipau iš mašinos. Nuėjau prie durų, atsigręžusi pamojavau Lukui, ir įėjau į vidų.
--- Sori, kad tokia trumpa. Nes per vėlai pradėjau rašyti, todėl prižadu, ryt įkelsiu 3 dalis. ---
--- Kitai dal. reikia 20 nuomonių. Rašykite į @Newstoriea . <3 ---
- Gerai, kad turiu Tave. - Tarė jis ir nusišypsojau.
Aš tik dar labiau prisiglaudžiau prie jo. Pabuvome ligoninėje apie valandą, tada su Luku išvažiavome. Jis norėjo, tačiau man to nesakė. Markui parašiau, kad miegosiu pas Luką.
--- Pas Luką. ---
Jis rakino duris. Aš stovėjau už jo. Mačiau, kaip jam nesisekė rakinti durų. Žinojau, kad tai dėl brolio. Tad apkabinau jį per liemenį ir paėmiau iš jo rankų raktus ir atrakinau duris. Jis paėmė mano ranką ir nusivedė į vidų. Kadangi, nebuvau pasiruošusi miegoti pas jį, tad jis davė savo marškinėlius. Jie kvepėjo jo kvepalais. DIEVINAU juos. Buvo neapsakomo skonio. Kol aš buvau užsisvajojusi, jis pabučiavo mane. Jis atsigulė į lovą, aš šalia jo. Jo tvirtos rankos apkabino mane, ir užmigau kartu su juo...
Ryte pabudau. Lukas dar miegojo, tad nesijudinau. Galvojau apie gyvenimą, koks jis pasidarė tobulas, kai pradėjau draugauti su Luku. Nesvarbu, kad nutiko daug nelaimių, buvo daug liūdesio, tačiau, visas tas laikas praleistas su Luku buvo tobulas! Niekada nemaniau, kad gyvensiu taip kaip dabar. Jutau, kaip pabudo Lukas. Apsimečiau miegančia. Jis pažiūrėjo į mane, patikrino ar miegu. Buvo prisilenkęs taip arti, kad man tereikėjo vos vos pasikelti, kad pasiekčiau jo lūpas. Taip ir padariau. Tada jis nusišypsojo. Norėjo išlipti iš lovos, tačiau neleidau. Paėmiau jo ranką ir prikandau lūpą. Žinau, kad jis tai mėgo. Patraukiau jo ranką, ir jis sugrįžo pas mane atgal į lovą.
Po pusryčių, jis paskambino mamai, ir paklausė kaip brolis. Sakė, kam pagerėjo. Paprašiau Luko, kad parvežtų mane namo. Jis sutiko. Tad sėdome į jo mašiną ir jau važiavome link mano namų. Kai jau ruošiausi išlipti, Lukas paėmė mano ranką ir neleido. Jo veide atsirado pastatytos lūpos, laukiančios bučinio. Nusijuokiau ir pabučiavau. Tada jis paleido mano ranką ir aš išlipau iš mašinos. Nuėjau prie durų, atsigręžusi pamojavau Lukui, ir įėjau į vidų.
--- Sori, kad tokia trumpa. Nes per vėlai pradėjau rašyti, todėl prižadu, ryt įkelsiu 3 dalis. ---
--- Kitai dal. reikia 20 nuomonių. Rašykite į @Newstoriea . <3 ---
gavai 20 nmn kada ikelsi?
Už valandos. Apie 23:00.
kada 11 dalis?
Dabar, nuomones, klausimus ir kitus dalykus kurie Jums rūpi ir yra įdomūs rašykite čia! @Newstoriea.
11 dal. laukiu 20 nuomonių! :)
11 dal. laukiu 20 nuomonių! :)
Next