Valanda, sekunde ar minute nesvarbu, jei tu pajutai tai ko nejutai niekam kitam, pasakyk jei tai, kovok del jos, niekada nepasiduok. Nes jei tu nesistengsi ir pasiduosi tu visada liksi vienisas irodyk sau ir jei jog tu gali viska del jos, kad tu gali tai ko negali niekas kitas. Parodyk jei kad tu nesi traukinio vagonas i kuri ilipa ir islipa tusktanciai kitu merginu.Z.V
Per daznai sakyti ta zodi "Myliu" kai jis jiems nieko nereiskia, o tada imti ir iseiti. Arba "Isdavyste" Nes niekas siais laikais nebevertina rimtu santykiu, vienu momentu viskas tobula ir tas tavo artimas zmogus tai vis kartoja, o kitu momentu tu ji matai einant su kitu/kita. Reiktu visiems pradeti vertinti istikimybe ir ta zodi kuris turetu reiksti tiek daug ;)
As negaliu sakyti jog sau patinku viskuom, bet jai viena dalyka reiktu isrinkti tai gal tai kad, na tikrai niekada stengiuos nepasiduot kad ir kaip sunku butu kad ir ka reiktu daryti. Patinku sau, nes nesistengiu buti kazkuom kitu esu tiesiog savim, kam patinka tas mane priimsi toki koks esu ;) Turbut sita savybe pagrindine ;)
Neieskoti meiles paciam. Nes tai beviltiska, ji turi ateiti pati ir su laiku. Vieniem anksciau kitiem veliau, bet ji visada ateina ir jai ji tikra is abieju pusiu tada busit 2 laimingiausi zmones pasaulyje, tiesiog niekada rades ja/ji nepaleisk. Stai koks butu mano patarimas nes be meiles be to zmogaus gyvenimas bus nevertas nieko. Tik meile gali gyvenima papildyti tikru sirdies dziaugsmu kuris tau pakels sypsena kekviena ryta kai tu paziuresi i jos/jo akis.
Zinai, kai tu pasakai tai atrodo lyg naujiena, bet kad tai per daug iprastas dalykas mano gyvenime, isvis siais laikais turbut. Zmones neivertina tai ka jie turi ir kas yra salia ju. jie pasirenka kitus kurie ju niekada nevertins taip kaip vertinai tu ir tada kai tu jau busi ant tiek sudauzytas jog nieko nebenoresi jie susipras kad padare klaida, bet ka sudauze sulipdyt neimanoma ipac stiklo. Sirdis kaip stiklas suduzta bet jo nesurinkis pilnai nes visada kazkur nusimes kokia viena menka stiklo suke be kurios tu nebejausi tos meiles kokia jautei anksciau. Prasau nebeskaudinkit zmoniu kuriuos jus mylit... Bukit laimingi iki galo su jais o ne keiskit visus/visas kaip kojines.
Zmoniu, kurie butu visada su manimi o ne tik tada kai kazko reikia jiems patiems. Pasiilgstu vaikystes taip pat kai galedavai tiesiog gyventi ta akimerka ir dziaugtis gyvenimu.
Abu yra tiek pat svarbus, tik kad jai tu isimyli dazniausiai ta meile buna be atsako o tai skaudina dauguma zmoniu, bet jai tave kazkas myli ir tu tai zinai tai geriau jau pamilk ir tu ta zmogu, tai pavers jus abu laimingais ;)
Ieina pro viena ausi pro kita iseina. Ir manau visiem taip turetu but, tiesiog kai zmones pavydi arba negali tureti to ka tu turi, pvz: Merginos, Gero kuno kuri pats savo rankom uzsidirbai ir pns, jie pradeda apkalbet zmones tam kad jie pasijustu geriau nes jie stovi vietoj ir nieko nedaro tik kalba... ;) Tai as visu tu apkalbu net negirdziu ;P