Pastaruoju metu esu labai tingi. Is lovos islipu per pietus, kas man nera budinga, tingiu net caziuoti fotografuoti bundancios gamyos nors reikia. Taciau galiausiai vis tiek padarau dalykus, nes zinau kad jie patys bepasidarys. Tik laiko klausimas kada :D

Sakyti, kad man bligai sekasi aš negaliu. Užmiegu ir atsibundu šalia mylimo žmogaus kiekviena ą rytą, šalimais prie kojų miega mūsų šuo. Taip pat studijuoju tai, ką visada norėjau studijuoti- fotografiją. Darbas studijoje ir už jos ribų kas yra labai įdomu. Žinoma yra visokių dienų ir sėkmingų, ir niūrokų, tačiau visada pateka saulė ir tik nuo nusistatymo priklauso ar sekasi gerai, ar blogai. Todėl aš gyvuoju puikiai! Ačiū, kad teiraujiesi :)

Du pledus, keturias pagalves nes megstu lovos patogumus, šunį ir jo mėgstamiausius žaisliukus. O vieną aš tuoj imsiu ir paslėpsiu, nes pastoviai kratosi jis su tuo žaislu taip trankydamas mane xd.

Kažkaip apleidau aš šią erdvę, bet aš gyva. Galvoju, gal čia vėl pabėgti nuo gyvenimo ir apsimesti, kad manęs nėra, ir kurį laiką apsigyventi čia.

Keista, tačiau kol kas šią žiemą esu nukritusi tik kartą, tačiau 'meleoną' kartų paslydusi.
Čiuožinėjom su draugais ant ledo, tiksliau jie buvo su pačiūžomis, o aš ir dar viena draugė su rogėmis. Kažkaip kilo idėja nesisėsti ant rogučių, o ant jų atsistoti, kad kitas draugas, paėmęs virvę temptų. Dvejomis galvomis už mane aukštesnis draugas paėmę virvę, aš atsistojau ir vaidindama snieglentininkę čiuožiau. Pastovėjau neilgai, kai jau veidas ledą bučiavo. Susitrenkiau šonkaulius ir dubens kaulus, nes tiesiog skriejau, bet juokiausi, kad numalšinčiau skausmą. Kalbant apie nuotraukas, turiu padarius daug nuotraukų, tačiau jos yra tik dalinai susijusios su nuotykiais. Tai čia tiesiog įkelsiu nuotrauką, kurią visai neseniai nufotografavau.

Visi klausimai, susiję su sapnais man yra sunkiai atsakomi tokioje vietoje kaip ši, nes paprasčiausiai čia nesutilptų parašyti mano vieną iš keisčiausių sapnų ir astralinių kelionių. Tačiau tokių yra ir ne vienas, ne du. Jų yra tikrai daug. Bet galiu trumpai pasakyti tik tiek, kad keista yra ne tai, kas vyksta man miegant, o tai, kas vyksta kai aš atsibundu ir visą, kas vyko, kai būdavau 'sapnų, kelionių pasaulyje' su laiku pradeda daugmaž pildytis.

Čia visai neseniai ėjau į autobusų stotelę prie žaliojo tilto. Lyjo taip stipriai, kad ir taip turėdama pakankamai silpną regėjimą, viską mačiau per miglą. Sustojau prie perėjos, laukiau kol galėsiu eiti. Buvau visa permirkusi, vėjas pūtė lietų man į veidą ir visą kūną. Vis dar laukiau ir autobusas, pravažiavęs pro mane važiavo per didžiausią balą. Vos nepaskendau kaip titanikas. Anksčiau mėgau lietų, tačiau dabar jis man yra blogiau už vėją. Net plaukai užkritę ant veido manęs taip netrikdo, kaip šlapi drabužiai ir varvantys vos be drediniai plaukai.

Miegu, bet atsimerkusi.

Mane labiau kamuoja klausimas, kodėl sausus pusryčiaus vadiname sausais pusryčiais, jei juos valgome ne tik pusryčiaudami, o ir per pietus, vakare ar darydamiesi naktipiečius..