Kokia prasmė žinoti daug ir puikuotis aštriu protu, jei tas neteikia jokios laimės?
Daug žinoti ir turėti aštrų protą yra nuostabu. Net jeigu tai neteikia daug laimės. Kiti galbūt ir yra laimingi, bet jie viską mato pro rožinius akinius. Nekenčiu naivumo.
Kai žmogus pasikeičia su kuom nors susipažinęs. Kai išduoda. Kai ima daryti tai, ko niekada sakė, kad nedarys. Ir manau, kad bent jau vienu iš šių dalykų, visi esame ką nors nuvylę...
Nepykit, bet ne visų knygų autorius prisimenu :) Melvin Burges ''Heroinas" Anthony McCarten "Super herojaus mirtis" Kazuo Ishiguro "Neleisk man išeiti" Michael Grant "Išnykę" Melvin Burges "Darant tai" ... "Mano sesers globėjas" "Jei pasilikčiau" "Anos Frank dienoraštis" Esu skaičiusi labai daug gerų knygų ir daugelio kurias labai norėčiau pasiūlyti, tiesiog nebeprisimenu pavadinimų :/