Man penkiolika metų ir aš pradėjau nerimauti dėl savo ateities, vietos, kurioje aš gyvensiu ir t.t., su mama apie tai bijau kalbėti, nes tai atrodo lyg koks kvailas vaikiškas dalykas ir rodos atejus 18 metų viskas susistos į savo vėžias.. Ką man reikėtų daryti? Svarstyti apie ateitį ar ne?
Nereiketu dar taip anksti mastyti apie ateiti
Ka jus
Sedžiu
Jei nuspręstum pasiduoti degradacijai, kokiu būdum degraduotum?