Kai supuola, tai supuola,
Noriu galva trenk į suolą.
Blogos mintys apipuola,
Buvo per mažai alaus.
Pyksta žmonos tarsi širšės,
Aš tikrai nesu apgirtęs,
Du bokalai Gintarinio,
Jūra kvepiančio alaus.
Nebūk kazlėkas, klevo lapas ar čiobrelis.
Jie garsiai šlama, bet prieš vėją nepapūs.
Mylėk medžius ir žvėris, tiktai būki tvirtas,
Juk tu žinai, kad be tavęs mes nelabai!
Nešiok kaip širšės neša medų, sunkiai dirba,
Kad ir po vieną, bet kokias pilis stato!