Zmogaus pasitikėjimą reikia nusipelnyti. Tiesiog reikia buti pakankamai atviras ir jam patikimas zmogus išsaugoti paslaptis ir suprasti tai ka turi nera žaisliukas reikia žinoti kad svarbus tau zmones gali dinkti del tokiu dalyku ir gali lengvai prarasti vien su jam labai skaudžia smulkmena ar kartais pasakymu. As niekados nepasitikiu žmonėmis is karto kai su jais susipazystu as galiu jausti simpatija galiu myleti bet pripažinti to negaliu bet su laiku viskas kitaip as galiu sakyt tiesa i akys ir pasakyt ka as galvoju gerėja prasme.
Manau galima, su laiku visos problemos ir klaidos užsimiršta ir tiesiog reikia primti kaip gyvenimo pamoka ir manau su laiku jai buni tas zmogus pradeda pasitikęti is naujo,pradeda vel pazinti is naujo ir paskui primma toki koks jis/ji yra.tiesiog reikia stengtis nenuvilti bet tai gyvenimas buna visko jame.
Kai esu su draugais viskas gerai bet kai lieku viena su savo mintimis nera ipatingai gerai. Nenoriu likt viena su savo kvailomis mintimis apie tai ko negaliu tureti.
Jai taip atvirai sakant aš visa savo gyvenima kenciu tyliai zmones pernelyg mane buvo įskaudine, įžeidė ir pns ir kad as nemoku parodyti ar pasakyti to vadinamo žodžio meile galiu pasakyti viena jai zmogus kuris mane myli ar mylės atras būdą pamatyti ir supras kad tas zmogus tikrai man patinka net ir be zodziu gali but ir įrodyti kad tai egzistuoja.