Labai daug nepasakosiu, nes apie mūsų santykius, kurie buvo, galėčiau parašyti knygą😅 pradėkime nuo to, kad tokiuose santykiuose buvau su juo metus ir aštuonis mėn. Tas žmogus, su kuriuo draugavau buvo labaaai toksiškas. Naudodavosi mano gerumu, atlaidumu. Įžeidinėdavo mane, skaudindavo labai. Buvo tikrai dienų, kai buvau max laiminga, bet jaučiausi tuo pačiu negerai. Per tuos beveik du metus, skyrėmės ir taikėmės žiauriai daug kartų. Bet skyrybos būdavo dėl jo kaltės. Jis labai gražiai moka meluoti, kad tik atleisčiau, didelis manipuliatorius. Patikėdavau jo gražiais ir meiliais žodžiais, atleisdavau... o po kurio laiko vėl tas pats... nebeiškentėjau. Prieš savaitę mečiau jį patį. Nes pradėjau galvot apie gyvenimą be jo, ir jaučiausi daug laimingesnė. Lyg būčiau numetusi naštą nuo pečių. Metusi jį, jis man rašinėjo toliau, užblokavau per visur, kur tik galėjau, bet susisiekė per gmail'ą. Ir parašė labai įžeidžiantį laišką. Porą dienų negalėjau atsigauti, tik gulėjau ir verkiau. Po tokių santykių aš jaučiu, kaip praradau save. Visiškai. Aš bijau visko. Bijau naujų santykių, žinau, kad jie bus kadanors, bet aš jų bijau. Esu per daug naivi jam, ir jis tuom naudojosi. Jis mane tiesiogine to žodžio prasme sugadino. Labai daug laiko reikės, kad atsigaučiau. Bet jau vien dėl to, kad jo nėra mano gyvenime esu laimingesnė. Jeigu kas tai skaito, ir pagalvojot, kad pas jus tokia pati situacija, meskit tą žmogų. Jis niekada nepasikeis. Yra tik pažadų maišas ir įsikabinęs į jus kaip į daiktą. O jūs gi nesat daigtai, argi ne? Ne. Jūs žmonės, turintis jausmus. Turit save gertbt ir žinot savo vertę, ir padarykit tam stop, susikurkite naują gyvenimą, tik be to žmogaus.

View more