ar tu manai, kad gyventi geriau vienam, (be antros pusės) visą gyvenimą? ar toks gyvenimas būtų laimingas? ar yra teisinga, kad taip Dievas sutvėrė, kad mes ieškome, prisirišame, prarandame tas antras puses. velniams jų reikia?
Šituo klausimu neturiu konkrečios nuomonės. Nes kartais gera gyventi, būti vienam, o kartais taip norisi, kad kažkas būtų šalia tavęs, apkabintų stipriai, pasakytų, jog myli, laikytų už rankos... Jeigu esi toks žmogus, kuris mėgsta vienatvę, tai tada taip.. Teisinga. Jeigu prarandame galbūt tai ne tavo žmogus, ne tau skirtas. Galbūt geriau ilgą laiką būti vienam, kol galiausiai sutiksi tą žmogų ir nebijosi, jo įsileisit į savo vidų. Viskam savas laikas.
Taigi atsirado naujų sekamųjų mano saraše būtų malonu, kad mane atsektumėte :3 Tai vat nusprendžiau užduoti tokį paprastą klausimą - ar esi drąsus(-i)? Jeigu taip koks drąsiausias tavo žygdarbis? Geros dienos, mielieji! (2014,04,13)
Hey. Nepasakyčiau , kad esu drąsi, bet kartais tam tikrose situacijose taip, būnu drąsi. Negaliu pasakyti ką drąsaus esu padarysiu, nes nelabai kas įstrigo galvoje...
Kokia meilė? Meilė kitam žmogui, meilė artimam, meilė draugui ir t.t Bet šiaip manau, kad galima. Kartais laimę atrandame muzikoje, mėgstamoje veikloje, knygoje , gamtoje.