Manau, tai priklauso tiek nuo tėvų, nuo vaikų, nuo jų santykių ir tarpusavio ryšio. Žinoma, per daug uždelsti nereikia, bet ir tik sulaukus 18 manau nėra geriausias sprendimas pabėgti. Manau, kad žmogus, išeinantis gyventi atskirai nuo tėvų turėtų turėti jau kažkokį pagrindą, pvz darbą, planus, kaip planuoja gyventi ir ką daryti toliau, kad nereikėtų mėnesio gale atbėgti pas mamą ir prašyti paskolinti pinigų, mat nebeturi maistui ir panašiai. Aš, pvz, iš mamos išsikrausčiau likus kelioms savaitėms iki aštuoniolikto gimtadienio, bet ten susiklostė tam tikros aplinkybės. Ir taip, buvo sunku, juo labiau, kad neturėjau darbo. Gelbėjo tik tai, kad išsikrausčiau pas močiutę, nors viską ir dariau, ir pirkausi pati, tik už nuomą mokėti nereikėjo. Tiesa, per visą tą laiką neprašiau nei kartą mamos pinigų, verčiausi pati, nes mano toks nusistatymas, kad jei jau išeini iš tėvų namų, vertiesi pats. O jei jau prašai paramos, vadinasi per anksti išėjai, dar nebuvai pasiruošęs. O šiaip, vienaip ar kitaip, manau visiems sunki ta pati pradžia.

View more