Kokie kitų žmonių įpročiai tave erzina?
Kalbančiojo pertraukinėjimas neatsiprašius, taip pat rėkimas vietoj kalbėjimo. Žodžių "grįžau" ir "pažįstu" rašymas su y. Spjaudymasis. Šiukšlinimas. Garsus kvėpavimas. Dejavimas, kad viskas yra blogai.
Posts:
Ar turite meninių arba kūrybiškumo gabumų?
Kai sunku išlaikyti pyktį mano širdyje, kai buvo tiek daug blogio , apie tai, kas atsitiko man prieš tai (galbūt likimas nulemė man tokį gyvenimą) , tuomet po to įprastai iš nevilties ir nepakeliamos tuštumos, pradėjau rašyti mintis, nors rašymas ir mažas dalykas, tai suteikia malonumą, kaip savaiminis skausmą malšinantis dušas. Dabar jaučiuosi laiminga, kad rašymu realizuoju save .
Su kokiais sunkumais susiduria paauglys?
Tai tik mano nuomonė :
Dažniausiai paaugliai jaučiasi labai nelaimingi dėl kokios nors priežasties, kuri suagusiems neatrodo kokia nors įpatinga. Dabartiniai paaugliai dažnai būna paskendę ašarose, depresijoj ir neretas paauglys galvoja apie savižudybę. Pati esu paauglė, todėl žinau tą jausmą kai tu svarstai ar tau gyventi ar mirti. Nekartą esu gavojusi apie savižudybę, bet kartais kol galvoji išsisprendžia problema ir tu pasilieki gyveni. Nežinau, kaip kitų paauglių tėvai, bet mano tėvai ryškiai manęs nemėgsta, todėl aš dažnai verkiu, dažnai galvoju apie mirtį, bet paskui kai pagalvoji, kad jau nebedaug iki tos 18 kam trauktis iš gyvenimo, jai jis tau gali taip pasikeist, kad paskui džiaugsies, kad va gerai, kad nesižudžiau. Žinau sunku kentėti, bet reikia stengtis juk tu užaugsi ir tavo gyvenimas pasikeis. Bėje pastebėjau, kad nemažai paauglių pjaustosi, esu ir aš vieną kartą susipjausčiusi, bet mano nuomone tai visai nepadeda, na aišku man patiko tas jausmas kol tu pjauni, bet paskui kai suauksi pažiūrėsi į savo rankas ir galvosi, nu kam aš tai dariau. Geriau nesipjaustyti.... jai tau labai sunku, geriau pasimk popieriaus lapą papiešk ant jo arba tiesiog suplėšyk jį. Bet bent jau man labiausiai padeda dienoraščio rašymas. Tu parašai, išsilieji, o paskui gali išeiti į lauką pakvėpuoti grynu oru ar susitikti su draugais ir tai po biškį turėtų numalšinti tą skausmą.
Visada verta paieškoti išeities, kad ir kaip sunku be būtų....
Dažniausiai paaugliai jaučiasi labai nelaimingi dėl kokios nors priežasties, kuri suagusiems neatrodo kokia nors įpatinga. Dabartiniai paaugliai dažnai būna paskendę ašarose, depresijoj ir neretas paauglys galvoja apie savižudybę. Pati esu paauglė, todėl žinau tą jausmą kai tu svarstai ar tau gyventi ar mirti. Nekartą esu gavojusi apie savižudybę, bet kartais kol galvoji išsisprendžia problema ir tu pasilieki gyveni. Nežinau, kaip kitų paauglių tėvai, bet mano tėvai ryškiai manęs nemėgsta, todėl aš dažnai verkiu, dažnai galvoju apie mirtį, bet paskui kai pagalvoji, kad jau nebedaug iki tos 18 kam trauktis iš gyvenimo, jai jis tau gali taip pasikeist, kad paskui džiaugsies, kad va gerai, kad nesižudžiau. Žinau sunku kentėti, bet reikia stengtis juk tu užaugsi ir tavo gyvenimas pasikeis. Bėje pastebėjau, kad nemažai paauglių pjaustosi, esu ir aš vieną kartą susipjausčiusi, bet mano nuomone tai visai nepadeda, na aišku man patiko tas jausmas kol tu pjauni, bet paskui kai suauksi pažiūrėsi į savo rankas ir galvosi, nu kam aš tai dariau. Geriau nesipjaustyti.... jai tau labai sunku, geriau pasimk popieriaus lapą papiešk ant jo arba tiesiog suplėšyk jį. Bet bent jau man labiausiai padeda dienoraščio rašymas. Tu parašai, išsilieji, o paskui gali išeiti į lauką pakvėpuoti grynu oru ar susitikti su draugais ir tai po biškį turėtų numalšinti tą skausmą.
Visada verta paieškoti išeities, kad ir kaip sunku be būtų....
Liked by:
Marius Janiukštis
Kamilė
°•Witch•°
♥Black♥