Šiaip, esu tokia labiau tyli, rami ir kukli mergaitė. Bet va, pavyzdžiui, šiandien visą vakarą kalbėjau, kas man pačiai šiek tiek keistoka buvo. Bet džiaugiuosi tuo.
Pastaruoju metu nebe nusiviliu žmonėmis, o ir nebenoriu. Bet niekada negali žinoti, kaip gali nutikti. Ne koks jausmelis, kai yra tekę nusivilti žmogum.
Kartais taip norisi kažką stipriai apkabinti ir nepaleisti. Kartais su kažkuo nuoširdžiai pasikalbėti. Norisi, jog kažkas paimtų tave už rankos ir išvestų. Nesvarbu kur, svarbu kuo toliau nuo problemų, atsibodusio gyvenimo ir įgrysusios kasdienybės. Norisi, apkabinus brangų žmogų, jausti jo širdies dūžius ir žinoti, kad šią akimirką jie plaka tik man🖤
Gerą gyvenimą įsivaizduoju, jog turėčiau mylimą vyrą, poroje būtų ištikimybė, dirbčiau mėgstamą darbą, nesirgčiau įvairiom ligom, kad mano artimieji būtų sveiki, gyvi ir laimingi, kad gyvenčiau pasiturinčiai, ir kad, galiausiai, aš būčiau laiminga💕