Svarbiausia galvok savo galva, pasitikėk tuo, ko tėvai mokė ir neprapulsi. Neprasikurvink, neprasigerk, neprasirūkyk ir stenkis mokytis. Pirmas semestras gali praeit nelabai sunkiai, bet antrąjame būna atsipalaiduoja žmonės, nes galvoja, kad praeis lengvai ir tada būna, kad nusimoko. Tai jeigu visada mokysies bent kažkiek, viskas bus gerai. Dar vienas dalykas: aukštosiose mokyklose 7-8 yra jau belekaip geripažymiai, o 5 yra siekiamybė iš sunkių dalykų. Nereikia manyti, kad ten būtina gaut 10 ar panašiai. Praėjai, judi pirmyn, nes kitaip išprotėt galima. Dėl kokios stipendijos kovot tai verta tik pirmą semestrą, kartais du, nes šiaip neapsimoka dėl tiek mažai pinigų taip baisiai stengtis, geriau jau kelias dienas padirbt kažką. Taipogi nereikia įsidarbinti daug valandų, nes tada nebus jėgų mokytis. Nepamiršk, kad visgi mokytis atvažiavai, o ne dirbt. Prašmatnaus gyvenimo nebus, nebent tėvai ar seneliai parems labai dosniai. Svarbiausia viskas su saiku gyvenime. O kai baigsi, darbdaviai nežiūri į pažymius. Darbdavių tikslas yra tave įdarbint kuo nepalankesnėmis tau sąlygomis ir tau mokėti kuo mažiau, jiems diplomas reiškia tik tiek, kad jie gali būt garantuoti, kad nesulaužysi jų technikos, kad jiem bus zjbs, nes turės protingą žmogų už pigiai. Šiaip idealiausia manau būtų suspausti savo išlaidas ir mokytis kažkiek, o toliau mėgautis savo gražiausiais jaunystės metais, stenkis netapt nuobodžiu žmogumi ir svarbiausia nepamiršk savo asmeninių vertybių, savo principų, savo svajonių, nes tapsi tik kažkokiu eiliniu pilku žmogeliuku. Tai laisvu laiku geriau gilink savo žinias ir talentus tose srityse, kur tau labai labai patinka. Sėkmės :)

View more