Besąlygiškai suteikdami vaikui viską ir visada. :/
Kokiomis temomis gėda kalbėti?
Apie savo laisvalaikį ~2 metai atgal. Su senais draugais viskas ok, bet naujiems pažystamiems jei dasileidžiam iki "ką anksčiau veikdavai laisvalaikiu" tai esu linkusi didžiąją dalį nutylėti. Nieko blogo nedariau, tiesiog nenoriu pasakotis ir viskas.
Įjungiu savo PSICHOLOGĖS režimą ir stengiuosi padėti žmogui. Jeigu pažystu ar bent esu mačiusi ir iš matymo žinau ir žinau kad mane irgi žino. Jeigu visiškai nepažystamas žmogus, tai nesigilinu. Nebent netyčia pradeda pokalbį. Nu tada irgi jau PSICHOLOGĖS režimas ON ir sprendžiam bėdą.
Drįstu sakyti kad sugebu. Sugebu iki galo išklausyti ir kartais netgi padaryti išvadas jeigu ta kritika yra tinkamai grindžiama ir argumentuota. Ir iš vis, labai gerai moku išklausyti. Niekada nesimušu jeigu sako ką nors kas man neptainka.
Turiu tik dukrą, ir tikrai tikrai švęsiu jos gimtadienį. Daugiau augintinių pati neturiu, bet kas met (jei nepamirštam) atšvenčiam mano tėvų šuns gimtadienį.
Pašalpos už vaikus tikriausiai :D Apturėjau progą susipažinti su 3 vaikų mama kuri gali leisti sau nedirbti, nes turi tris vaikus. Ir gyvena geriau negu puikiai! o ką veikti, kai vyriausias paauga tiek kad jau nebereikia per daug rūpintis? Jau pradedi planuoti dar vieną, kad nebūtų nuobodu. Vaikai gi gyvenimo gėlės. Nesupraskit klaidingai. Aš irgi mielai sėdėčiau namie, neičiau į darbą ir auginčiau dukrą. Bet deja, daugiau vaikų nenoriu šiuo metu, o už vieną vaiką nieko valstybė neduoda. Yra žmonių kurie šitaip ir sukasi gyvenime. Dirba vaikams. Ir čia jų pašaukimas. Nebūtinai dėl pinigų ir visokeriopos paramos iš valstybės bet ir šiaip.
Kiek džinsu/kelniu turi i miesta iseiti? Nebuna gruzas kai suplysta ir pns?
Užvakar čj... Suplyšo mano vienos iš dviejų išeiginių kelnių. Krw krw. Juokas per ašaras. Ir dabar beveik apsiverkiau prisiminusi. Nu ir gerai. Vistiek jos buvo visada mano antras variantas. Dabar jei kelnės bus skalbenkėj niekur neisiu (y)
Ne. Nes esu pavydalė ir ubagė :D Jei išsikepu skanių dalykų net nevarau į svečius, kad negraužtų nerimas, kad tokį skanų dalyką vieną namie palikau... O juk galėjau pasilikti ir valgyti viena. Per didelį skausmą arba jeigu labai jaučiuosi žmogui skolinga, arba išsikepu per daug TADA galiu pavaišinti. Man net su proga sunku nupirkti kokią nors dovaną, o be progos tai iš vis patyliu :D
Kaip tu elgtumeisi jei tau patiktu vaikinas iš tavo kaimelio,ir jis pradetu tau rašyt,tada dar labiau patiktu,pradetumet bendraut daugiau,butumet su drg,jis rodytu šiltus jausmus,sakytu kad patinki.tu jam taip pat.tada jei nusigertumet ir paslaizytumet o poto jis sakytu nk neatsimena ir maž bendraut
Nors Lietuvoje nėra kalnų, bet klausimas apie juos. Kodėl susitikę kalnuose nepažįstami žmonės sveikinasi ir persimeta keliais sakiniais?
Nes normalūs yra. Į kalnus eina normalūs. Nenormalūs sėdi prie laiptinės apsikabinę bambuką ir gliaudo sėmkes, o ne į kalnus lipa. Su tokiais mažiausiai norisi pačiaitninti jei nerūkai. Tai kai sutinki normalų žmogų yra labai normalu jį pagerbti paprasčiausiu "labas" ir persimesti kažkokiais sakiniais.
Paauglystė mano buvo ganėtinai ryški, nes daug keliavau, sutikau daug žmonių, daug baliavojau ir patyriau daug nuotykių, išgyvenimų. Bet visa tai neperspjaus dabartinio laikotarpio. Nors ir grįžtu mintyse kartais į paauglystę, bet dabar aš stebiu kaip auga asmenybė, kurią pati pagaminau. Žiauriai įdomus procesas, kuris suteikia tiek pat daug emocijų kiek ir paauglystės nuotykiai. Tas laikas toks ryškus, kad net pasimeti tarp mėnesių, savaičių, dienų, valandų. Nes nuolatos yra ką veikti. Nuolatos kažkas vyksta.
Mano manymu-taip. Nes šeima tai bendra yra. jopapa. Tai ir biudžetas turi būti bendras. Nebent abu dirba ir VISKĄ dalinasi per pusę. Tada viskas tvarkoj. Atskiros sąskaitos ir darai su savo pinigais ką nori. Kaip pvz pas mus šiuo metu. Pinigai yra to kieno yra. Papasakok man, kur teisybė, jei aš sėdžiu dekrete,( ir tai nereiškia, kad aš sėdžiu ), pinigai kuriuos aš gaunu eina ant nuomos. Mano brangusis perka savaitinius pirkiniu, sumoka mokęsčius ir visi likę pinigai yra JAM. Ta prasme, jis juos užsidirbo ir leidžia kaip nori. Skamba visai sąžiningai, jeigu neatsižvelgi į tai, kad dirbdama ~19 valandų per parą (t.y. prižiūrėdama MŪSŲ vaiką ir prilaikydama MŪSŲ namus) negaliu sau leisti praktiškai nieko, kol jo pinigai kažkur dingsta tiesiog ir jų net nebebūna, jei koks ekstra atvejis išlenda -_- Žodžiu reikia įvertinti aplinkybes ir viską viską. Ne visos šeimos yra vienodos (noriu taip tikėti)