Gyvenu vienui viena, nes su niekuo nemoku sugyventi, visi aplink mane gyvena ir džiaugiasi gyvenimu, o aš nieko nedarau ir niekur neinu. Viena vertus, nemėgstu ir bijau socializacijos, kita vertus, kartais ir aš pasijuntu vieniša, nes jei tik ne darbas ir ne kolegija, per visą dieną nė žodžio niekam neištariu.
Norėtųsi kažkur nukeliauti, kažką nuveikti, nes gyvenimas malonioje padūmavusioje rutinoje oi kaip greitai lekia, tačiau nežinomybės ir chaoso bijau labiau už viską.
Tad mano tikslas: 100% susitaikyti su rutina ir nužudyti bet kokias buvusios vaikystės liekanas, kai dar apie kažką svajodavau. Kad nebūtų sąžinės graužaties. Nes toks tas gyvenimas, jis visiškai toli nuo kažkokių spalvingų pasiutusių laisvės kupinų vizijų, kokiomis blūdiji būdamas kokių 13 metų.
Na, priklauso nuo žmogaus. Nu bet dažniausiai.
Xo Xo :>